Membraninis filtravimas reiškia medžiagų pašalinimą iš vandens naudojant dalelių dydžio ir slėgio skirtumą. Reikiamas atskyrimas gali būti pasiekiamas naudojant membraną (iš pusiau pralaidžios medžiagos) su tokiu porų dydžiu:
- mikrofiltravimas (MF): porų dydis nuo 10 iki 100 nm (reikalingas slėgis 0,1 - 2,5 barų) - pašalinamos tik neištirpusios dalelės;
- ultrafiltravimas (UF): porų dydis nuo 100 nm iki 10 nm (reikalingas slėgis 0,5 - 2,5 barų) - pašalinamos ir neištirpusios dalelės, ir medžiagos, turinčios didelę molekulinę masę;
- nanofiltravimas (NF): porų dydis <10–1 nm (reikalingas slėgis 5–15 barų) - pašalinami mikro teršalai ir daugiavalenčiai jonai (ištirpusios medžiagos);
- atvirkštinis osmosas (RO, hiperfiltravimas): porų dydis <1 nm (reikalingas slėgis 10 - 70 barų) - pašalinami mikro teršalai ir daugiavalenčiai bei vienavalenčiai jonai (ištirpusios medžiagos).
Membranos naudojamos tiek požeminiam, tiek paviršiniam vandeniui valyti. Projektuojant ir užtikrinant optimalų įrenginio veikimą, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:
- teisingai pasirinkti membraną, atsižvelgiant į šaltinio kokybę ir kokybę, kurią norima pasiekti;
- atsižvelgti, į tai, kad gali prireikti papildomo valymo prieš ir po filtravimo;
- membranų valymo būdą (plovimo dažnis, chemikalai ir kt.);
- chemikalų naudojimą, siekiant išvengti užsiteršimo (įskaitant biologinį) ir kt.