OSMOSINIS VANDUO
Visi žino, kad negalima gerti jūros vandens. Bet kodėl? Į šį klausimą padeda atsakyti Osmoso dėsnis. Osmosas (gr. osmos – postūmis, slėgimas) – tai savaiminė tirpiklio difuzija (skverbimasis) pro pusiau laidžią membraną iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą. Pusiau laidi membrana yra tokia, kuri praleidžia vandenį, bet nepraleidžia jame ištirpusių medžiagų. (…) Taigi, jei išgertume vandenyno vandens, tai per pusiau laidžias žarnyno sieneles iš mūsų kraujo, – kuriame mažiau ištirpusių medžiagų, negu skystyje, kurį išgėrėme, – vanduo iš organizmo pradės tekėti į žarnyną, kuriame išgertas vanduo yra sūresnis. To pasėkoje mūsų kūnas staigiai neteks vandens.Dėl osmosinio slėgio (…) išgertas vanduo per žarnyno sieneles patenka į kraują. Tačiau kaip sėkmingai vanduo, dėka osmosinio slėgio, pateks į kraują, priklauso nuo tirpalo koncentracijos, t. y. nuo vandenyje ištirpusių druskų arba nuo bendros vandens mineralizacijos. Kraujo ir visų kūno skysčių sudėtis reguliuojama labai tiksliai, o osmosinis slėgis tame valdyme atlieka svarbų vaidmenį. Tai, kaip išgertas vanduo pateks į kraują ir ląsteles, priklauso nuo vandens bendros mineralizacijos. Jei, pavyzdžiui, išgeriame daug mažos mineralizacijos vandens, kuris lengviau patenka į kraują, tada kraujyje sumažėja jame ištirpusių medžiagų, ir – pagal osmoso dėsnį – vanduo iš kraujo pradeda tekėti į ląsteles, kuriose ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė. O gerdami didelės mineralizacijos vandenį, kuriame ištirpusių medžiagų yra daug (nuo 2 iki 12 g/l), pakankamu kiekiu vandens ląstelių neaprūpinsime, nors kraujyje vandens būtų daug. Kūnas sunkiai įsisavina didesnės mineralizacijos vandenį, bet lengvai įsisavina mažai mineralizuotą vandenį. Net ir didelis kiekis išgerto vandens gali nepadėti, jei nekreipsime dėmesio į vandens kokybę.
(Parengta pagal A. Žarskaus knygą „Rūgštus sveikatos skonis” 2019 m.)
(Parengta pagal A. Žarskaus knygą „Rūgštus sveikatos skonis” 2019 m.)
RO filtras sukurtas net labiausiai užterštam vandeniui apdoroti, kad iš jo būtų galima paruošti geriamąjį vandenį. Dėl mikroskopinio porų dydžio (0,0001 mikrono) toks filtras sulaiko visus teršalus (įskaitant metalų jonus, virusus ir bakterijas) ir gamina gryną H2O.
Osmosinė membrana pagaminta iš sandariai susukto pusiau laidaus pluošto. Vandentiekio vanduo teka į filtrą iš vienos pusės. Dėl osmosinio slėgio grynas vanduo pereina per membraną ir išeina iš „švarios“ pusės. Iš „nešvarios“ membranos pusės išteka nešvarus vanduo kuriame yra didelė koncentracija ištirpusių kietųjų dalelių (TDS), t.y. dalelės yra per didelės, kad galėtų praeiti per membraną. Šis vanduo patenka į kanalizacijos sistemą.
Išmesto ir regeneruoto vandens santykis yra maždaug 4:1 ir gali skirtis priklausomai nuo tiekiamo vandens slėgio, filtro naudojimo, membranos modelio ir kitų veiksnių. Paprastai kuo didesnis vandentiekio vandens slėgis, tuo efektyviau veiks membrana. Rekomenduojamas maždaug 3,4–4,8 baro (50–70 psi) slėgis. Jei vandens slėgis yra mažesnis nei 2,4, švarus vanduo neprasiskverbs pro membraną arba ji užsikimš. Esant tokiai situacijai, būtina naudoti papildomą slėgio pakėlimo siurblį.
Osmosinė membrana pagaminta iš sandariai susukto pusiau laidaus pluošto. Vandentiekio vanduo teka į filtrą iš vienos pusės. Dėl osmosinio slėgio grynas vanduo pereina per membraną ir išeina iš „švarios“ pusės. Iš „nešvarios“ membranos pusės išteka nešvarus vanduo kuriame yra didelė koncentracija ištirpusių kietųjų dalelių (TDS), t.y. dalelės yra per didelės, kad galėtų praeiti per membraną. Šis vanduo patenka į kanalizacijos sistemą.
Išmesto ir regeneruoto vandens santykis yra maždaug 4:1 ir gali skirtis priklausomai nuo tiekiamo vandens slėgio, filtro naudojimo, membranos modelio ir kitų veiksnių. Paprastai kuo didesnis vandentiekio vandens slėgis, tuo efektyviau veiks membrana. Rekomenduojamas maždaug 3,4–4,8 baro (50–70 psi) slėgis. Jei vandens slėgis yra mažesnis nei 2,4, švarus vanduo neprasiskverbs pro membraną arba ji užsikimš. Esant tokiai situacijai, būtina naudoti papildomą slėgio pakėlimo siurblį.
Osmosinė membrana sulaiko visas medžiagas, kurių dalelės yra didesnės nei 0,0001 mikrometrai. Tai apima ne tik mechaninius teršalus, tokius kaip rūdys, plaukai (100 µm) ir smėlis. Tai taip pat apima bakterijas (0,1–10 µm), virusus (0,01–0,1 µm) ir sunkiuosius metalus, tokius kaip geležis (0,0002–0 0008 µm), azoto junginius ir chlorą. RO membranos poros yra artimos vandens molekulės dydžiui, todėl pro ją praeina beveik tik grynas H2O, iš kurio pašalinta iki 99% priemaišų.
Be osmosinės membranos, RO sistemose yra papildomų pirminių filtrų, kurie valo vandenį nuo didesnių priemaišų, kol jis pasiekia membraną. Be jų membrana labai greitai užsikimštų. Kiti - antriniai filtrai dedami po osmosinės membranos. Kai kurių gamintojų naudojami žymėjimai RO3 arba RO6 reiškia, kad sistemą sudaro atitinkamai trys arba šeši filtravimo etapai (įskaitant osmosinę membraną).
Osmosinės membranos veikia skirtingai. Membranų pavadinimuose (o kartais ir visos sistemos pavadinime) gamintojai nurodo membranos pralaidumą vienetais, vadinamais GPD. Tai yra vandens kiekis galonais, kurį galima pagaminti per dieną (galonai per dieną). 1 galonas yra maždaug 3,785 litrai. Pavyzdžiui, 75GPD reiškia, kad ši membrana per dieną gali pagaminti daugiausia 285 litrus švaraus vandens. Padalinus tai iš 24 valandų, gauname beveik 12 litrų per valandą rezultatą.
Reikėtų prisiminti, kad tai yra maksimali vertė, išbandyta idealiomis sąlygomis ir priklauso nuo pvz. vandens temperatūros ir slėgio, taip pat membranos nusidėvėjimo. Praktiškai vandentiekio vanduo yra daug šaltesnis, nei tas, kurį gamintojas naudoja bandymams. Dažnai faktinis našumas gali būti tik pusė deklaruojamo našumo.
Daugelyje RO sistemų gali būti papildomai įrengtas vandens slėgį didinantis siurblys. Toks siurblys užtikrina stabilų sistemos veikimą. Sistemos su siurbliu veikimo netrikdo vandentiekio vandens slėgio ir temperatūros pokyčiai, ir tokiu būdu išgaunamas maksimalus vandens srautas. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas ten, kur vandentiekio vandens slėgis yra žemas, arba jeigu vanduo tiekiamas iš šulinio.
Reikėtų prisiminti, kad tai yra maksimali vertė, išbandyta idealiomis sąlygomis ir priklauso nuo pvz. vandens temperatūros ir slėgio, taip pat membranos nusidėvėjimo. Praktiškai vandentiekio vanduo yra daug šaltesnis, nei tas, kurį gamintojas naudoja bandymams. Dažnai faktinis našumas gali būti tik pusė deklaruojamo našumo.
Daugelyje RO sistemų gali būti papildomai įrengtas vandens slėgį didinantis siurblys. Toks siurblys užtikrina stabilų sistemos veikimą. Sistemos su siurbliu veikimo netrikdo vandentiekio vandens slėgio ir temperatūros pokyčiai, ir tokiu būdu išgaunamas maksimalus vandens srautas. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas ten, kur vandentiekio vandens slėgis yra žemas, arba jeigu vanduo tiekiamas iš šulinio.
Tarp žmonių populiarėja sveikas gyvenimo būdas, vis daugiau žmonių rūpinasi mityba ir laisvalaikį linkę leisti aktyviai. Vienas iš pagrindinių elementų, būtinų gerai sveikatai palaikyti, yra tinkama ir sveika mityba. Profesionalūs dietologai dažnai rekomenduoja gerti pakankamai vandens. Nepaisant to, kad šiuo metu vandens galima gauti bet kur, tačiau nuolatinis plastikinių butelių pirkimas kenkia aplinkai, o vandentiekio vandens kokybė ne visada naudinga organizmui.
Šios problemos sprendimas gali būti osmosinis vanduo. Jei jums rūpi sveikas ir ekologiškas gyvenimo būdas, turėtumėte apsvarstyti galimybę gerti osmosinį vandenį.
Osmosiniame vandenyje nėra jokių jonų pavidalo druskų. Praktiškai tai reiškia, kad jame nėra 95% priemaišų, kurios paprastai būna vandenyje. Dažnai painiojamas osmosinis ir distiliuotas vanduo. Vanduo, kuriame gausu deguonies ir anglies dioksido, yra daug gaivesnis, todėl galima sakyti, kad jo skonis yra tiesiog geresnis. Būtent tuo pasižymi osmosinis vanduo, o distiliuotame vandenyje savo ruožtu nėra šių dviejų junginių, todėl skonio pojūčiai gali būti šiek tiek kitokie ir ne tokie malonūs.
Osmosinis vanduo gaunamas atvirkštinio osmoso proceso metu apdorojant įprastą vandenį. Vanduo leidžiamas per pusiau laidžią membraną.
Toks vanduo yra būtina daugelio dietų dalis, jis, be kita ko, yra plačiai naudojamas kosmetikos, šildymo ir net karo pramonėje. Be to, gana dažnai osmosinis vanduo naudojamas akvariumuose, nes jo savybės yra būtinos kai kurių rūšių žuvų egzistavimui.
Ar osmosinis vanduo turi teigiamą poveikį mūsų organizmui, yra nuolatinių diskusijų klausimas. Pagrindinis šios tezės oponentų argumentas yra, kad tokio tipo vandenyje nėra mineralinių dalelių, tokių kaip magnis, kalcis ir kalis. Tačiau tik nedaugelis žmonių, išsakančių tokią nuomonę, atkreipia dėmesį į tai, kad tik labai mažą dalį mineralinio vandens komponentų žmogaus organizmas įsisavina. Kalbant apie mineralus, pagrindinis jų šaltinis turi būti vaisiai ir daržovės. Todėl galima drąsiai teigti, kad osmosinį vandenį vartoti sveika. Taip pat verta paminėti, kad rinkoje yra specialių prietaisų, praturtinančių vandenį mineralais. Jie pagaminti iš gamtoje esančių uolienų.
Skeptikų tarpe taip pat yra nuomonių, kad osmosinis vanduo, iš organizmo išplauna mineralus. Šį mitą galima drąsiai priskirti prie pasakų. Niekada nebuvo užfiksuota neigiama osmosinio vandens įtaka žmogaus organizmui ir niekada nebus, nes yra gerai žinoma, kad žmogaus organizmas puikiai žino, kurias medžiagas reikia sulaikyti ir kurių reikėtų atsikratyti. Todėl vandens pagalba jis pašalina iš savęs nereikalingus toksinus, o svarbūs mineralai greitai absorbuojami ir naudojami tinkamam organizmo funkcionavimui.
Yra daugybė panašios informacijos, tačiau ji negali paneigti fakto, kad osmosinis vanduo yra viena sveikiausių geriamojo vandens rūšių, prieinamų žmonėms.
Kiek kainuoja osmosinis vanduo ir kur jo galima nusipirkti? Osmosinio vandens buteliuose yra parduotuvėse, nors greičiausiai dauguma žmonių apie tai nežino. Tačiau atvirkštinio osmoso sistemos, kurias galima įrengti, pavyzdžiui po virtuvės kriaukle, yra daug naudingesnės ekologiniu ir finansiniu požiūriu - galite gerti švarų vandenį tiesiai iš čiaupo, nesijaudindami dėl jo užteršimo. Tokių produktų yra mūsų parduotuvėje. Nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio tokie sprendimai gali atrodyti daug brangesni nei, pavyzdžiui, išlaidos reguliariai perkant vandenį buteliuose, jų kaina atsipirks po kelių mėnesių.
Filtro kasečių rinkinio pakeitimo kaina paprastai neviršija kelių ar keliolikos eurų ir reikia keisti kas šešis – dvidešimt keturis mėnesius. Neabejotinai verta investuoti į savo patogumą ir sveikatos gerinimą.
Osmosinis vanduo yra priemonė išspręsti dilemą tarp ekologijos ir sveiko gyvenimo būdo. Dėka tokių prietaisų, kaip atvirkštinio osmoso sistemos, galite vartoti aukščiausios kokybės vandenį, neteršdami aplinkos plastikiniais buteliais.
Kaina, kurią turite mokėti už tokio tipo įrenginius – adekvati, dėl ilgalaikio investicijų ekonomiškumo. Osmosas.lt parduotuvėje rasite gausybę osmosinių filtrų, minkštiklių ir kitų vandens valymo prietaisų bei priedų, kurie padės žengti pirmą žingsnį sveiko gyvenimo būdo link.
Šios problemos sprendimas gali būti osmosinis vanduo. Jei jums rūpi sveikas ir ekologiškas gyvenimo būdas, turėtumėte apsvarstyti galimybę gerti osmosinį vandenį.
Osmosiniame vandenyje nėra jokių jonų pavidalo druskų. Praktiškai tai reiškia, kad jame nėra 95% priemaišų, kurios paprastai būna vandenyje. Dažnai painiojamas osmosinis ir distiliuotas vanduo. Vanduo, kuriame gausu deguonies ir anglies dioksido, yra daug gaivesnis, todėl galima sakyti, kad jo skonis yra tiesiog geresnis. Būtent tuo pasižymi osmosinis vanduo, o distiliuotame vandenyje savo ruožtu nėra šių dviejų junginių, todėl skonio pojūčiai gali būti šiek tiek kitokie ir ne tokie malonūs.
Osmosinis vanduo gaunamas atvirkštinio osmoso proceso metu apdorojant įprastą vandenį. Vanduo leidžiamas per pusiau laidžią membraną.
Toks vanduo yra būtina daugelio dietų dalis, jis, be kita ko, yra plačiai naudojamas kosmetikos, šildymo ir net karo pramonėje. Be to, gana dažnai osmosinis vanduo naudojamas akvariumuose, nes jo savybės yra būtinos kai kurių rūšių žuvų egzistavimui.
Ar osmosinis vanduo turi teigiamą poveikį mūsų organizmui, yra nuolatinių diskusijų klausimas. Pagrindinis šios tezės oponentų argumentas yra, kad tokio tipo vandenyje nėra mineralinių dalelių, tokių kaip magnis, kalcis ir kalis. Tačiau tik nedaugelis žmonių, išsakančių tokią nuomonę, atkreipia dėmesį į tai, kad tik labai mažą dalį mineralinio vandens komponentų žmogaus organizmas įsisavina. Kalbant apie mineralus, pagrindinis jų šaltinis turi būti vaisiai ir daržovės. Todėl galima drąsiai teigti, kad osmosinį vandenį vartoti sveika. Taip pat verta paminėti, kad rinkoje yra specialių prietaisų, praturtinančių vandenį mineralais. Jie pagaminti iš gamtoje esančių uolienų.
Skeptikų tarpe taip pat yra nuomonių, kad osmosinis vanduo, iš organizmo išplauna mineralus. Šį mitą galima drąsiai priskirti prie pasakų. Niekada nebuvo užfiksuota neigiama osmosinio vandens įtaka žmogaus organizmui ir niekada nebus, nes yra gerai žinoma, kad žmogaus organizmas puikiai žino, kurias medžiagas reikia sulaikyti ir kurių reikėtų atsikratyti. Todėl vandens pagalba jis pašalina iš savęs nereikalingus toksinus, o svarbūs mineralai greitai absorbuojami ir naudojami tinkamam organizmo funkcionavimui.
Yra daugybė panašios informacijos, tačiau ji negali paneigti fakto, kad osmosinis vanduo yra viena sveikiausių geriamojo vandens rūšių, prieinamų žmonėms.
Kiek kainuoja osmosinis vanduo ir kur jo galima nusipirkti? Osmosinio vandens buteliuose yra parduotuvėse, nors greičiausiai dauguma žmonių apie tai nežino. Tačiau atvirkštinio osmoso sistemos, kurias galima įrengti, pavyzdžiui po virtuvės kriaukle, yra daug naudingesnės ekologiniu ir finansiniu požiūriu - galite gerti švarų vandenį tiesiai iš čiaupo, nesijaudindami dėl jo užteršimo. Tokių produktų yra mūsų parduotuvėje. Nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio tokie sprendimai gali atrodyti daug brangesni nei, pavyzdžiui, išlaidos reguliariai perkant vandenį buteliuose, jų kaina atsipirks po kelių mėnesių.
Filtro kasečių rinkinio pakeitimo kaina paprastai neviršija kelių ar keliolikos eurų ir reikia keisti kas šešis – dvidešimt keturis mėnesius. Neabejotinai verta investuoti į savo patogumą ir sveikatos gerinimą.
Osmosinis vanduo yra priemonė išspręsti dilemą tarp ekologijos ir sveiko gyvenimo būdo. Dėka tokių prietaisų, kaip atvirkštinio osmoso sistemos, galite vartoti aukščiausios kokybės vandenį, neteršdami aplinkos plastikiniais buteliais.
Kaina, kurią turite mokėti už tokio tipo įrenginius – adekvati, dėl ilgalaikio investicijų ekonomiškumo. Osmosas.lt parduotuvėje rasite gausybę osmosinių filtrų, minkštiklių ir kitų vandens valymo prietaisų bei priedų, kurie padės žengti pirmą žingsnį sveiko gyvenimo būdo link.
Prieš keliolika metų 24 GPD našumo (šiek tiek daugiau nei 90 litrų per dieną) membrana buvo laikoma pakankama keleto žmonių šeimai. Šiandien 50 ir 75 GPD, o vis dažniau ir 100 GPD membranos, laikomos standartinėmis. Kuo didesnė membranos talpa, tuo greičiau ji pagamina tam tikrą kiekį vandens. Tačiau šiais laikais, vis dažniau rekomenduojami įrenginiai su vis didesnio našumo membranomis.
Tačiau kartais vartotojui reikia dar daugiau vandens ir staiga paaiškėja, kad membrana neapdoroja tiek, kiek deklaruoja gamintojas. Kodėl?
KELETAS FAKTŲ APIE OSMOSINES MEMBRANAS
1°C sumažėjus tiekiamo vandens temperatūrai, membranos efektyvumas sumažėja 3%.
Membrana pilną efektyvumą pasiekia, kai vandens temperatūra yra 32°C. Jeigu čiaupo vanduo yra 10°C žemesnis (22°C), membranos našumas sumažės net 30%, o tai reiškia, kad 100 GPD (385 litrų per dieną) našumo membrana apdoros 70 litrų vandens mažiau (maždaug 270 litrų vandens). Taip pat verta prisiminti, kad žiemą vandens temperatūra vandentiekyje nukrinta net iki 5°C.
Tiekiamo vandens slėgio svyravimai sumažina efektyvumą
Mažiausias rekomenduojamas osmosinėms membranoms slėgis yra 2,8 baro. Ar to pakanka, kad membrana veiktų efektyviai? Iš esmės taip, bet tada nereikėtų tikėtis, kad membrana veiks visu pajėgumu. Ar membrana veiks esant žemesniam slėgiui? Yra įrenginių veikiančių kai slėgis yra šiek tiek didesnis nei 2 barai - membranos veikia, tačiau išmeta daug daugiau vandens į kanalizaciją, o ir apdoroto vandens kokybė - blogesnė.
Kuo didesnis tiekiamo vandens druskingumas, tuo labiau mažėja našumas
Neapdoroto vandens druskingumu vadinamas vandenyje ištirpusių komponentų (druskų), kurios patenka į membraną, kiekis. Tai labai svyruojantis parametras ir visur skirtingas. Kuo didesnis druskingumas, tuo membranos darbas sudėtingesnis - reikia išfiltruoti daugiau dalelių. Todėl vandenyje, kurio druskingumas yra 100 ppm (1 ppm = 1 druskingumo vienetas), membrana veiks geriau nei vandenyje, kurio druskingumas yra 300 ppm. Vandens druskingumą ir membranos apdoroto vandens kokybę galima išmatuoti TDS skaitikliu. Vidutinis vandens druskingumas Lietuvoje yra apie 300 ppm.
Vandens talpykla sukuria priešinį slėgį
Švaraus vandens talpyklos padalintos į dvi dalis: vienoje iš jų yra oras (paprastai 0,5 baro), kitoje kaupiamas membranos apdorotas vanduo. Viduryje - guminė diafragma. Didėjant švaraus vandens kiekiui, diafragma lenkiasi, oras susispaudžia. Kai atidarome filtro čiaupą, suspaustas oras stumia vandenį į čiaupą. Didelis vandens kiekis talpykloje ir suspaustas oras apsunkina membranos darbą - todėl padidėja vandens išmetimas į kanalizaciją.
Kiti faktai
Osmosinių membranų bandymai ir efektyvumo tikrinimas atliekami kontroliuojamomis sąlygomis: pastovi vandens temperatūra (32°C), pastovus slėgis (priklauso nuo gamintojo - apie 4,5–5 barai) ir vandens druskingumas (dažniausiai 100 ppm). Bet koks šių verčių pokytis keičia diafragmos darbą. Reikia nepamiršti, kad membranos tikrinamos nepertraukiamai, t.y. gamina vandenį iškart, nenaudojant išsiplėtimo indo (rezervuaro vandeniui kaupti), todėl nesukuriamas priešinis slėgis.
KOKIE SPRENDIMAI?
1. Gal laikas keisti membraną?
Jei įrenginį naudojote jau kurį laiką, apsvarstykite galimybę pakeisti membraną. Tai ne tik efektyvumo, bet ir apdoroto vandens kokybės klausimas.
2. Investuokite į modernų įrenginį!
Pasirinkite modernią atvirkštinio osmoso sistemą. Šiuolaikiniai įrenginiai turi didelio efektyvumo membranas, švarų vandenį gamina tiesiogiai (nereikia švaraus vandens kaupimo indo), pasižymi tuo, kad į kanalizaciją išmeta mažiau vandens ir užima tikrai mažai vietos (net 2/3 mažiau nei tradicinės sistemos). Jei nežinote, ką pasirinkti, ar ieškote individualaus sprendimo - paskambinkite mums.
Tačiau kartais vartotojui reikia dar daugiau vandens ir staiga paaiškėja, kad membrana neapdoroja tiek, kiek deklaruoja gamintojas. Kodėl?
KELETAS FAKTŲ APIE OSMOSINES MEMBRANAS
1°C sumažėjus tiekiamo vandens temperatūrai, membranos efektyvumas sumažėja 3%.
Membrana pilną efektyvumą pasiekia, kai vandens temperatūra yra 32°C. Jeigu čiaupo vanduo yra 10°C žemesnis (22°C), membranos našumas sumažės net 30%, o tai reiškia, kad 100 GPD (385 litrų per dieną) našumo membrana apdoros 70 litrų vandens mažiau (maždaug 270 litrų vandens). Taip pat verta prisiminti, kad žiemą vandens temperatūra vandentiekyje nukrinta net iki 5°C.
Tiekiamo vandens slėgio svyravimai sumažina efektyvumą
Mažiausias rekomenduojamas osmosinėms membranoms slėgis yra 2,8 baro. Ar to pakanka, kad membrana veiktų efektyviai? Iš esmės taip, bet tada nereikėtų tikėtis, kad membrana veiks visu pajėgumu. Ar membrana veiks esant žemesniam slėgiui? Yra įrenginių veikiančių kai slėgis yra šiek tiek didesnis nei 2 barai - membranos veikia, tačiau išmeta daug daugiau vandens į kanalizaciją, o ir apdoroto vandens kokybė - blogesnė.
Kuo didesnis tiekiamo vandens druskingumas, tuo labiau mažėja našumas
Neapdoroto vandens druskingumu vadinamas vandenyje ištirpusių komponentų (druskų), kurios patenka į membraną, kiekis. Tai labai svyruojantis parametras ir visur skirtingas. Kuo didesnis druskingumas, tuo membranos darbas sudėtingesnis - reikia išfiltruoti daugiau dalelių. Todėl vandenyje, kurio druskingumas yra 100 ppm (1 ppm = 1 druskingumo vienetas), membrana veiks geriau nei vandenyje, kurio druskingumas yra 300 ppm. Vandens druskingumą ir membranos apdoroto vandens kokybę galima išmatuoti TDS skaitikliu. Vidutinis vandens druskingumas Lietuvoje yra apie 300 ppm.
Vandens talpykla sukuria priešinį slėgį
Švaraus vandens talpyklos padalintos į dvi dalis: vienoje iš jų yra oras (paprastai 0,5 baro), kitoje kaupiamas membranos apdorotas vanduo. Viduryje - guminė diafragma. Didėjant švaraus vandens kiekiui, diafragma lenkiasi, oras susispaudžia. Kai atidarome filtro čiaupą, suspaustas oras stumia vandenį į čiaupą. Didelis vandens kiekis talpykloje ir suspaustas oras apsunkina membranos darbą - todėl padidėja vandens išmetimas į kanalizaciją.
Kiti faktai
Osmosinių membranų bandymai ir efektyvumo tikrinimas atliekami kontroliuojamomis sąlygomis: pastovi vandens temperatūra (32°C), pastovus slėgis (priklauso nuo gamintojo - apie 4,5–5 barai) ir vandens druskingumas (dažniausiai 100 ppm). Bet koks šių verčių pokytis keičia diafragmos darbą. Reikia nepamiršti, kad membranos tikrinamos nepertraukiamai, t.y. gamina vandenį iškart, nenaudojant išsiplėtimo indo (rezervuaro vandeniui kaupti), todėl nesukuriamas priešinis slėgis.
KOKIE SPRENDIMAI?
1. Gal laikas keisti membraną?
Jei įrenginį naudojote jau kurį laiką, apsvarstykite galimybę pakeisti membraną. Tai ne tik efektyvumo, bet ir apdoroto vandens kokybės klausimas.
2. Investuokite į modernų įrenginį!
Pasirinkite modernią atvirkštinio osmoso sistemą. Šiuolaikiniai įrenginiai turi didelio efektyvumo membranas, švarų vandenį gamina tiesiogiai (nereikia švaraus vandens kaupimo indo), pasižymi tuo, kad į kanalizaciją išmeta mažiau vandens ir užima tikrai mažai vietos (net 2/3 mažiau nei tradicinės sistemos). Jei nežinote, ką pasirinkti, ar ieškote individualaus sprendimo - paskambinkite mums.
Kad būtų lengviau montuoti, beveik visi mūsų siūlomi geriamojo vandens valymo filtrai yra su lanksčiomis žarnomis ir greitosiomis jungtimis. Norint tinkamai prijungti žarną prie jungties, jums reikia minimalių žinių apie tai, kaip jungtys veikia.
Kiekvieną tvirtinimo elementą sudaro korpusas, judanti įvorė ir vidinis O žiedas. Papildomai jungtis tvirtinama spaustuku, kuris dedamas tarp korpuso ir įvorės.
Norėdami tinkamai prijungti žarną prie jungties, įsitikinkite, kad žarnos galas yra tolygiai nupjautas - tai galima padaryti aštriu peiliu arba specialiu žarnų pjovikliu. Nepamirškite žarnos visada kirpti stačiu kampu. Nupjovę žarną, įdėmiai patikrinkite maždaug 2,5 cm atkarpą ir įsitikinkite, kad nėra įbrėžimų, įtrūkimų ar kitų pažeidimų. Tada stumkite žarnos galą į jungtį, kol sustos. Dažna klaida yra nustoti spausti, kai laidas paliečia O žiedą. Ateityje tai gali sukelti vandens nutekėjimą.
Teisingai įkišus žarną, tvirtinimo spaustuką reikia uždėti ant jungties. Dėmesio! Jei spaustuko nėra, tai vandens nutekėjimo nesukels.
Norėdami atjungti žarną nuo jungties, nuimkite spaustuką, tada prispauskite judančią įvorę prie jungties korpuso ir patraukite žarną - nepamirškite pirmiausia išjungti vandens tiekimo!
Kiekvieną tvirtinimo elementą sudaro korpusas, judanti įvorė ir vidinis O žiedas. Papildomai jungtis tvirtinama spaustuku, kuris dedamas tarp korpuso ir įvorės.
Norėdami tinkamai prijungti žarną prie jungties, įsitikinkite, kad žarnos galas yra tolygiai nupjautas - tai galima padaryti aštriu peiliu arba specialiu žarnų pjovikliu. Nepamirškite žarnos visada kirpti stačiu kampu. Nupjovę žarną, įdėmiai patikrinkite maždaug 2,5 cm atkarpą ir įsitikinkite, kad nėra įbrėžimų, įtrūkimų ar kitų pažeidimų. Tada stumkite žarnos galą į jungtį, kol sustos. Dažna klaida yra nustoti spausti, kai laidas paliečia O žiedą. Ateityje tai gali sukelti vandens nutekėjimą.
Teisingai įkišus žarną, tvirtinimo spaustuką reikia uždėti ant jungties. Dėmesio! Jei spaustuko nėra, tai vandens nutekėjimo nesukels.
Norėdami atjungti žarną nuo jungties, nuimkite spaustuką, tada prispauskite judančią įvorę prie jungties korpuso ir patraukite žarną - nepamirškite pirmiausia išjungti vandens tiekimo!
Atvirkštinis osmosas yra geriamojo vandens valymo metodas, žinomas daugelį metų. Tačiau daugelis žmonių vis tiek įtariai žiūri į šį sprendimą. Pabandysime pateikti faktų, susijusių su atvirkštiniu osmosu (RO) rinkinį, ir išsklaidyti dažniausiai pasitaikančias abejones.
1 MITAS: RO vanduo yra nesveikas.
FAKTAS: RO vanduo yra pats švariausias ir sveikiausias vanduo.
Dėl jo grynumo, kai kurie atvirkštinio osmoso priešininkai šį vandenį vadina „negyvu vandeniu“. Teigiama, kad tai yra žmogaus kišimosi rezultatas - dirbtinis, nesveikas vanduo, jo negalima gerti, kad jis geriausiu atveju tinka naudoti pramonėje. Paprašyti argumentų, jie dažniausiai sako, kad RO vanduo yra per grynas, kad būtų sveikas, nes tokio tobulai švaraus ir be mineralų vandens gamtoje nėra. Tačiau jie pamiršta apie tam tikrą reiškinį, vadinamą LIETUS.
Lietaus vanduo (natūrali būsena) yra vanduo, kuriame nėra jokių mineralų, vienas iš švariausių galimų rasti žemėje. Žmonės tūkstančius metų gėrė tokios kokybės vandenį, kaip atvirkštinio osmoso būdu gautas vanduo, kuris neturėjo neigiamo poveikio sveikatai. Lietaus vandenį užteršė tik pramonės vystymasis, todėl dabar krintančiame lietuje yra įvairių pavojingų medžiagų. Paklauskite savęs: ar gali būti kas nors sveikiau už gyvybę teikiantį lietų, skirtą laistyti ir visiems gyviams gerti?
Buvo atlikta daug osmosinio vandens mokslinių tyrimų, ir nė vienas niekada neparodė jokio neigiamo šio vandens poveikio sveikatai. RO technologija buvo sukurta JAV kariuomenės poreikiams, kur ji sėkmingai naudojama iki šiol.
Kur dar (be namų filtro) galima rasti RO vandens?
Buteliuose parduodamas vanduo. Šaltinio vandenys yra tiesiog apdorojami atvirkštinio osmoso filtru.
Gazuoti gėrimai. Daug gazuotų ir negazuotų gėrimų yra gaminami iš RO vandens.
Vandentiekio vanduo. Vis daugiau ir daugiau vandens valymo įmonių naudoja šį metodą savo klientams tiekti tinkamos kokybės sveiką vandenį (dažniausiai tai naujos, prabangios gyvenamosios patalpos, kuriose plėtotojas stengiasi užtikrinti aukščiausią gyvenimo kokybę). Net vanduo, kurį vanduo tiekia Beverli Hilse gyvenančioms Holivudo žvaigždėms, yra RO vanduo.
2 MITAS: Tai yra „genetiškai modifikuotas“ vanduo.
FAKTAS: Atvirkštinis osmosas yra natūralus būdas tobulai išfiltruoti vandenį.
Ne kartą skambėjo nuomonė, kad RO sistema yra kompleksinė technologija, iškreipianti vandens struktūrą. Iš tiesų, osmosinis filtras yra gana paprastos struktūros. Iš esmės tai yra labai tankus mechaninis filtras. Jo veikimo principas panašus į tą, kurį žinome iš kitų buitinių filtrų - vanduo išteka, o priemaišos lieka ant filtro. Pagrindinis skirtumas slypi filtro tankyje - osmosinėje membranoje yra mikroskopinių porų, kurių dydis yra panašus į vandens molekulės dydį, o tai reiškia, kad joje lieka beveik 99% medžiagų, kurios nėra vanduo (daugumos cheminių junginių dalelės yra daug didesnės už vandenį). Antrasis skirtumas yra tas, kad vietoj to, kad visas vanduo būtų priverčiamas pereiti filtrą, naudojama atvirkštinė osmozė (priverstinė difuzija per pusiau laidžią membraną), leidžianti daliai vandens praeiti pro filtrą neišsivalius. Būtent dėl šių dviejų veiksnių toks didelis efektyvumas (iki 99%) ir ilgas membranos tarnavimas (3-5 metai).
Atvirkštinio osmoso sistemoje nėra nieko baisaus ar nenatūralaus. Vandens filtravimas yra gamtoje stebimas procesas, kaip pavyzdys - žemės paviršiumi tekantis vanduo išsivalo prasiskverbdamas per smėlį ir uolienas į požeminį vandenį.
3 MITAS: Ši sistema pašalina iš vandens reikalingas mineralines medžiagas.
FAKTAS: Atvirkštinis osmosas yra gryniausias vanduo, be neorganinių mineralų ir kitų medžiagų, kurios gali pakenkti.
RO filtras iš tikrųjų pašalina mineralus iš vandens. Tačiau dauguma sveikatai svarbių mineralų į organizmą patenka su maistu, o ne vandeniu. Pavyzdžiui, 1 puodelyje apelsinų sulčių yra tiek pat mineralų, kiek daugiau nei 100 litrų vandens! Pusryčiams būtų sunku tiek išgerti. Be to, vandenyje yra tik neorganinių mineralų, kurių mūsų organizmas negali tinkamai pasisavinti. Žmogaus organizmui reikalingi organiniai mineralai, kurių yra tik kituose gyvuose organizmuose, pavyzdžiui, daržovėse ir vaisiuose. Tik tokius mineralus mūsų organizmas lengvai pasisavina. Neorganiniai mineralai, esantys vandenyje, neduoda daug naudos sveikatai, o didesni kiekiai gali net pakenkti (todėl negerkite mineralinio vandens labai dažnai). Apskaičiuota, kad žmogus, geriantis vandentiekio ar mineralinį vandenį, per 60 gyvenimo metų į kūną susipila apie 100 kg uolienų, kurių jo organizmas negali panaudoti (tai tie vadinamieji „gerieji mineralai“). Dauguma šių mineralų paprasčiausiai išeina iš mūsų organizmo, tačiau kiti kaupiasi audiniuose ir gali kelti rimtą pavojų. Dažniausios mineralinės medžiagos yra kalcio druskos, kurios laikui bėgant gali suformuoti tulžies ir inkstų akmenis, sukelti kaulų ir sąnarių kalkėjimą, artritą ir arterijų kalkėjimą.
Daktaras Paulas C. Bragg, visame pasaulyje žinomas mitybos specialistas, rašo:
„Tai, ko žmogaus kūnas negali panaudoti ar išskirti, turi kauptis. Dėl to neorganinės druskos (neorganinės mineralinės medžiagos) yra kaupiamos ir laikui bėgant ima dengti arterijas, formuoti akmenis inkstuose, šlaplėje, tulžies pūslėje ir sąnariuose ir tampa etiologiniu adipocitų (riebalų ląstelių) augimo veiksniu. Kad žmogus būtų šimtu procentų sveikas, jo organizme neturi būti neorganinių mineralų “.
RO sistema tiesiog tiekia švariausią geriamąjį vandenį. Ji pašalina ne tik neorganinius mineralus iš vandens, bet ir visus kitus teršalus. Įdomu tai, kad atvirkštinis osmosas yra vienintelis būdas pašalinti ištirpusius vaistus (įskaitant antibiotikus, stiprius skausmą malšinančius ir psichotropinius vaistus) iš vandens, kuriuos patenką į kanalizaciją, o po to patenka į geriamąjį vandenį, nes tokių tikslių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose tiesiog nėra.
Mineralų trūkumas vandenyje neturėtų mūsų jaudinti. Tikroji problema yra didėjantis įvairios kilmės chemikalų kiekis vandenyje!
Vanduo yra būtinas gyvybei, bet ne dėl maistinės vertės. Tiems, kurie mėgsta vandenį su mineralais, gaminami specialūs mineralizuojantys įdėklai, kurių pagrindas - aukščiausios kokybės natūralaus dolomito terpės su daugybe įvairių mineralinių elementų. Jei norite mineralinio vandens, tiesiog paprašykite mineralizatoriaus.
4 MITAS: RO vanduo išplauna mineralus iš organizmo.
FAKTAS: Osmosinis vanduo negali išplauti mineralų iš žmogaus organizmo. Tai, ką jis išplauna labiau nei kitoks vanduo, yra toksinai.
Tai tik dar vienas melas, kurį skleidžia kitų filtrų gamintojai, norėdami diskredituoti RO rinką. Tiesa, kad vanduo yra universalus tirpiklis ir jis visada „bando“ ištirpinti medžiagas, su kuriomis liečiasi, ir ši jėga yra tuo didesnė, kuo vanduo grynesnis. Tačiau tai jokiu būdu negali pakenkti žmogaus organizmui, nes organizmas gerai žino, kurias medžiagas laikyti ir kurių gali atsikratyti. Fiziologiniai atsakai greitai atstato homeostazę, naudodami seiles, virškinimo sultis ir kt., kad išlaikytų kūno skysčių balansą. Tai, ką išplauna osmosinis vanduo, yra toksinai ir kiti teršalai, kurių organizmas nori atsikratyti. Vanduo, kurio TDS parodymai maži, tai daro geriau nei mineralinis vanduo.
Aštuntajame dešimtmetyje RO technologija buvo pristatyta platesniu mastu ir nuo to laiko buvo išbandyta visais žmogui žinomais būdais. Niekada nebuvo užregistruota jokių įrodymų, rodančių, kad atvirkštinio osmoso filtru apdorotas vanduo išplauna mineralus iš žmogaus organizmo.
Kolorado valstijos „Brighton Standard Blade“ skaitytojų prašymu 2008 m. liepos mėn. susisiekė su JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA), kad nustatytų, ar osmosinis vanduo plauna mineralus iš organizmo. EPA atstovė teigė, kad jų agentūra nepritarė šiai nuomonei. Vandens kokybės asociacija (WQA) 1993 m. paskelbė ataskaitą „Vandens, kurio TDS mažas, vartojimas“. Išsamus tyrimas pateikė įrodymus, kad mažai ištirpusių medžiagų (TDS) turintis vanduo, pavyzdžiui, distiliuotas arba gautas atvirkštinio osmoso būdu, neturi neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Į šiuos tyrimus įtraukti prašymai pateikti ekspertų pastabas, nusiųsti EPS, PSO ir JAV karinio jūrų laivyno departamentui. Tuometinis Žmogaus rizikos vertinimo skyriaus (EPA skyriaus) direktorius Edwardas V. Ohanianas atsakė:
"Aš neturiu duomenų, patvirtinančių nuomonę, kad žemos mineralizacijos vanduo yra pavojingas".Dr. Galal-Gorchev (PSO) rašė, kad PSO „neturi informacijos, patvirtinančios, kad toks vanduo (mažo TDS) turėtų neigiamą poveikį mineralų balansui“.
Be to, „Water Technology Magazine“ nesutinka su šiuo mitu, remdamasis keletu šaltinių, paneigiančių šią apgaulingą propagandą.
5 MITAS: Atvirkštinio osmoso sistema gamina labai rūgštų (žemo pH) vandenį.
FAKTAS: Osmosinis vanduo yra šiek tiek rūgštus arba neutralus. Tam tikro skysčio pH nėra toks svarbus, kaip šarminantis ar rūgštinantis poveikis organizmui. RO vanduo organizmo nerūgština.
Primename, kad pH 7 laikomas neutraliu, pH tarp 0 ir 7 yra rūgštus, o pH tarp 7 ir 14 yra šarminis. Atsižvelgiant į vandentiekio vandens rūgštingumą, atvirkštinio osmoso vandens pH gali būti šiek tiek žemesnis - vandens pH įtakoja rūgščių arba šarminių neorganinių mineralų buvimas, kurie, laimei, yra atskiriami iš vandens atliekant RO filtravimą. Tačiau pH skirtumas paprastai yra nedidelis ir jokiu būdu nekenkia žmogaus sveikatai. Pats geriamo vandens pH vis tiek tampa rūgštus, kai patenka į skrandį. Skrandžio sultys yra daug kartų rūgštesnės pH 1,5–2 nei RO vanduo.
Šarminis vanduo iš jonizatoriaus turi naudos sveikatai ne dėl paties pH, o dėl jį sukeliančių šarminių mineralų. Vandens be mineralų pH neturi reikšmės. Ne tiek svarbu, koks yra gėrimo pH, bet koks jo poveikis organizmui - rūgštinantis ar šarminantis. Pavyzdžiui, citrinos sulčių pH yra labai žemas (rūgštus), tačiau jos turi šarminantį poveikį. Žmogaus organizmas nuolat stengiasi išlaikyti ar atkurti visų parametrų pusiausvyrą. Todėl laikantis tinkamo gyvenimo būdo ir tinkamai laikantis dietos, kraujo pH yra 7,4. Kol mes valgome sveikai, į racioną įtraukiame vaisius ir daržoves, valgydami ar gerdami net labai rūgščiai, kraujo pH pakinta tik trumpam, nes sveikas organizmas gali palyginti lengvai atkurti pH homeostazę kūno skysčiuose.
Palyginimui pateikiame kitų skysčių pH:
Mineralinis vanduo = 6,2–7,7 pH
Vandentiekio vanduo = 6–8 pH
Pienas = 6,5–6,8 pH
RO vanduo = 5–7 pH (priklauso nuo pradinio vandens kokybės)
Grynas lietus = 5,0–5,5 pH
Kava = 5 pH
Alus = 4,5 pH
Rūgštus lietus = 4,2–4,4 pH
Apelsinų sultys = 3,5 pH
Sportiniai gėrimai = 2,9 pH
Kokakola = 2,5 pH
Citrinų sultys = 2,4 pH
6 MITAS: Atvirkštinio osmoso sistema eikvoja daug vandens.
FAKTAS: RO sistema sunaudoja šiek tiek daugiau vandens nei kiti filtruose, todėl jos efektyvumas yra 99,8% ir jos tarnavimo laikas yra keleri metai. Be to, išmetamo vandens nėra daug.
Iš čia išvardytų mitų šis yra vienintelis, susijęs su tiesa. Kaip minėta atsakant į mitą Nr. 2, RO sistemoje tam tikras vanduo teka per filtrą neišvalytas. Norint pagaminti 1 litrą vandens, RO sistemai reikia papildomai gauti 3–8 litrus vandens (atsižvelgiant į slėgį, temperatūrą ir kitus veiksnius). Oponentai teigia, kad santykis yra daug didesnis, pavyzdžiui 1:20, tačiau tai netiesa. Dauguma buitinių RO sistemų atmeta maždaug 3–5 litrus vandens 1 litrui apdoroto vandens (taigi norint pagaminti 1 litrą geriamojo vandens, iš tinklo reikia 4–6 litrų). Ar tai daug, ar mažai? Tai priklauso nuo jūsų požiūrio.
Atsakykime į papildomus 3 klausimus: kodėl?
1) Kodėl mes nuleidžiame į kanalizaciją tiek vandens?
2) Kiek tai kainuoja?
3) Ar šį vandenį galima kaip nors panaudoti?
1) Kodėl nuleidžiame į kanalizaciją tiek daug vandens?
RO filtras neperleidžia viso vandens per membraną. Vietoj to vanduo teka per filtrą taip, kad slėgio ir atvirkštinio osmoso dėka vandens molekulės gana laisvai praeina per membraną, o likęs vanduo nuplauna besikaupiančias priemaišas ir išvalo patį filtrą (žr. mitą nr. 2). Atminkite, kad tai tiksliausias filtras, skirtas pašalinti mikroskopines priemaišas, tokias kaip mineralinės druskos ar virusai. Kas nutiks teršalams iš vandens, tekančio per kitą įprastą filtrą? Arba jie lieka ant filtro ir jį užkemša, arba veikiami slėgio jie nustumiami į kitą filtro pusę ir patenka į „išgrynintą“ vandenį. Todėl dauguma filtrų pašalina tik gana dideles daleles ir gana greitai (po kelių mėnesių) užsikemša. Dėl RO membranoje naudojamų sprendimų, atsirado galimybė pasiekti net mikroskopinių priemaišų (pvz., cheminių junginių molekulių) 99% filtravimo efektyvumą, o tuo pačiu net 5 metų membranos tarnavimo laiką.
2) Kiek tai kainuoja?
Vidutinė galutinė vandens kaina Lietuvoje (įskaitant nuotekas, PVM ir rinkliavas) yra 1.52 EUR už m3. Kubinis metras yra 1000 litrų. Taigi vidutinė vandens iš čiaupo kaina yra maždaug 0,002 cento už litrą. Jei kam nors vanduo iš čiaupo skanus ir saugus, tai tikrai pigiausias būdas gauti „geriamojo“ vandens.
Tačiau nesunku suskaičiuoti, kad įskaičiavus RO sistemų į kanalizaciją išmetamą vandenį, geriamojo vandens (tikro, saugaus geriamojo vandens) kaina padidėja 0,006 – 0,01 euro cento už litrą. Ar tai taip brangu? Atminkite, kad alternatyva yra vanduo butelyje, kurio litras kainuoja nuo kelių dešimčių euro centų iki kelių eurų už litrą. Ir tai tik dalis vandens, kurį sunaudojame per dieną. Per dieną išgerdami 2 litrus vandens, išmesime 6–10 litrų RO atskirto vandens. Tiek pat išbėga iš čiaupo per 1 minutę plaunantis rankas. Palyginkite tai su veiksniais, kurie iš tikrųjų padidina jūsų sąskaitą už vandenį:
5 tūkst. litrų per metus, jei iš čiaupo lašės vienas lašas per sekundę;
Maudantis sunaudojama 115–150 litrų;
Vieno skalbimo ciklo metu skalbimo mašina sunaudoja 75-115 litrų;
Sunaudosime 30–40 litrų prausdamiesi dešimt minučių duše;
Plaunant indus rankomis, sunaudojame 38 litrus;
Tualetui nuleisti reikia 11 litrų;
Per minutę iš čiaupo išteka 6–10 litrų vandens;
Kalbant apie kasdienį dušą, kai kurie žmonės išleidžia net 127 litrus. Taigi nebijokite, kad keli papildomi litrai, išmesti RO sistemos, pastebimai padidins vandens sąskaitas.
3. Ar šį vandenį galima kaip nors panaudoti?
Žinoma! Jūsų vaizduotė yra vienintelis jus ribojantis veiksnys! Jei vandentiekio vanduo buvo patvirtintas kaip „saugus gerti“, išmetamųjų kenksmingų medžiagų kiekis nekelia pavojaus (pvz., išmetant santykiu 1: 5 koncentracija yra 20% didesnė). Atkreipkite dėmesį, kad tai yra vanduo, kurio nevalė tik membrana, bet apdorojo išankstiniai filtrai. Taigi jis yra švaresnis ir saugesnis už vandentiekio vandenį daugeliu atžvilgių! Pavyzdžiui, anglies filtro dėka, jame yra mažesnis chloro, chlorfenolių, fluoridų ir ploviklių kiekis. Taigi galite jį naudoti ne tik tualetui nuleisti, bet ir praustis, plauti automobilį, girdyti gyvūnus (vis tiek geriau nei balos ir fontanai, kuriuose laukiniai gyvūnai geria dažniausiai), laistyti sodą ir kitur. Kai kurie žmonės susimontuoja specialią sistemą namuose, norėdami RO sistemos atmetamą vandenį sukaupti cisternoje, sodo bake, katile ar kt.
7 MITAS: Norėdami nusipirkti tokį įrenginį, turite išleisti didelę sumą.
FAKTAS: RO sistemos kaina pas mus yra daug kartų mažesnė nei panašių įrenginių kaina kitur.
Šis mitas atsirado dėl kainų, kurias siūlo nesąžiningi pardavėjai. Tiesą sakant, pagrindinių RO sistemų kainos prasideda nuo maždaug 75 EUR, o tikrai geras filtras yra apie 100-150 EUR. Jei kas nors mano, kad tai yra daug, pirmiausia turėtų sužinoti daugiau apie RO sistemas.
1) Apskaičiuota, kad tokios sistemos ilgaamžiškumas yra bent 10–15 metų, taigi iš esmės tai yra vienkartinės išlaidos.
2) Membrana keičiama kas 3-5 metus. Kuris „pigus“ filtras siūlo tokį ilgą filtro kasetės tarnavimo laiką? Kitų sistemų kasetes reikia keisti kas 3–6 mėnesius.
3) RO sistema gamina vandenį, kuriame galite būti užtikrinti nebus chloro, bakterijų, vaistų likučių ir sunkiųjų metalų. Galite saugiai ir be baimės gerti nevirintą. Joks kitas filtras negali to padaryti.
4) RO sistemą paprastai sudaro du polipropileno filtrai, du anglies filtrai ir osmosinė membrana, kurios poros yra mažesnės nei druskų ir metalų jonai (kai kuriuose modeliuose papildomai įrengtas mineralizatorius ir biokeraminė kasetė). Kita vertus, dauguma čiaupo ar ąsočių filtrų turi tik mažytę anglies kasetę. Jums nereikia būti pasižymėjusiu mokslininku, kad suprastumėte, kodėl RO filtrai yra geresni už kitus.
Tačiau, jei norite gauti geros kokybės geriamojo vandens, atvirkštinis osmosas yra pigiausias sprendimas. Jei mes tik stengiamės apgauti save, žinoma, yra ir pigesnių filtrų. Tačiau jei pasirinksime bet kokį kitą geriamojo vandens šaltinį, o ne RO filtrą, vanduo bus prastesnės kokybės. Daugelis dažnai pasirenkamų sprendimų yra dar brangesni (ir žemesnės kokybės vanduo). Pavyzdžiui, daugelis žmonių perka vandenį buteliuose - mano, kad moka mažai, nes tai tik 0,5 – 1 EUR . Bet kasdien! Neskaičiuojant pigiausių (paprastai tai yra tik vandentiekio vanduo, iš kurio išfiltruotas chloras), vanduo buteliuose kainuoja apie 0,5 EUR už 1 litrą. Išgėrus minimalų rekomenduojamą kiekį - 2 litrus per dieną, po 15 metų, nenaudojant RO sistemos, asmuo, perkantis vandenį buteliuose, sumokės 2700 EUR. Taip! Beveik 2700 EUR už vandenį vienam asmeniui! Ką daryti, jei turite kelių žmonių šeimą? Šios išlaidos padidės kelis kartus. Visos bendros RO naudojimo išlaidos (pirkimo kaina, membranos ir pradinių kasečių pakeitimas, taip pat vandens sąnaudos) yra daug mažesnės. Taigi galbūt geriau nustoti skųstis ir investuoti vieną kartą. Tai teigiamai atsilieps:
- jūsų šeimos sveikatai
- turėsite gryniausią geriamąjį vandenį
- bus patogu gerti vandenį tiesiai iš čiaupo
- virdulyje nesusidarys nuosėdų
- sistema taupys jūsų pinigus
Ir po 15 metų vaikas už sutaupytus pinigus galės nusipirkti automobilį.
8 MITAS: Profesionalai pataria nenaudoti atvirkštinio osmoso sistemų
FAKTAS: Pseudo specialistai, parduodantys kitas vandens valymo sistemas, nepataria gerti RO vandens. Ekspertai iš EPA ir WQA mano, kad toks vanduo yra sveikas ir rekomenduoja jį naudoti.
Šiuo metu būtina apmąstyti žodžio „specialistas“ apibrėžimą. Vien tai, kad kažkas parduoda tam tikrą įrangą, dar nepadaro jo tam tikros srities specialistu. Mūsų patirtis rodo, kad RO sistema tai geriausias būdas gauti švarų geriamąjį vandenį. Susiduriame su neigiamais atsiliepimais apie RO filtrus ir straipsnius internete, kuriuose pateikiami jų trūkumai (dažniausiai tai yra aukščiau išvardyti mitai). Įdomu tai, kad beveik kiekviename tokiame straipsnyje yra nuoroda į parduotuvę, kurioje siūlomi „įprasti“ ąsočio tipo, ant stalo pastatomi ar kitokie filtrai. Ar šie „specialistai“ tikrai nori pasiūlyti geriausius filtrus, ar jie tiesiog ieško nišos rinkoje, nes žino, kad dauguma klientų renkasi atvirkštinį osmosą? Norėdami išspręsti šį ginčą, turite paklausti „neutralaus“ žmogaus, turinčio išsilavinimą ir patirties sveikatos ir vandens valymo srityje. Atsakydami į mitą Nr. 4, mes paminėjome žmones, kuriuos tikrai galima vadinti specialistais: JAV agentūrų EPA, PSO ir WQA darbuotojus. Šie teiginiai aiškiai parodo, kad specialistai mano, kad osmosinis vanduo yra sveikas ir jį verta vartoti.
1 MITAS: RO vanduo yra nesveikas.
FAKTAS: RO vanduo yra pats švariausias ir sveikiausias vanduo.
Dėl jo grynumo, kai kurie atvirkštinio osmoso priešininkai šį vandenį vadina „negyvu vandeniu“. Teigiama, kad tai yra žmogaus kišimosi rezultatas - dirbtinis, nesveikas vanduo, jo negalima gerti, kad jis geriausiu atveju tinka naudoti pramonėje. Paprašyti argumentų, jie dažniausiai sako, kad RO vanduo yra per grynas, kad būtų sveikas, nes tokio tobulai švaraus ir be mineralų vandens gamtoje nėra. Tačiau jie pamiršta apie tam tikrą reiškinį, vadinamą LIETUS.
Lietaus vanduo (natūrali būsena) yra vanduo, kuriame nėra jokių mineralų, vienas iš švariausių galimų rasti žemėje. Žmonės tūkstančius metų gėrė tokios kokybės vandenį, kaip atvirkštinio osmoso būdu gautas vanduo, kuris neturėjo neigiamo poveikio sveikatai. Lietaus vandenį užteršė tik pramonės vystymasis, todėl dabar krintančiame lietuje yra įvairių pavojingų medžiagų. Paklauskite savęs: ar gali būti kas nors sveikiau už gyvybę teikiantį lietų, skirtą laistyti ir visiems gyviams gerti?
Buvo atlikta daug osmosinio vandens mokslinių tyrimų, ir nė vienas niekada neparodė jokio neigiamo šio vandens poveikio sveikatai. RO technologija buvo sukurta JAV kariuomenės poreikiams, kur ji sėkmingai naudojama iki šiol.
Kur dar (be namų filtro) galima rasti RO vandens?
Buteliuose parduodamas vanduo. Šaltinio vandenys yra tiesiog apdorojami atvirkštinio osmoso filtru.
Gazuoti gėrimai. Daug gazuotų ir negazuotų gėrimų yra gaminami iš RO vandens.
Vandentiekio vanduo. Vis daugiau ir daugiau vandens valymo įmonių naudoja šį metodą savo klientams tiekti tinkamos kokybės sveiką vandenį (dažniausiai tai naujos, prabangios gyvenamosios patalpos, kuriose plėtotojas stengiasi užtikrinti aukščiausią gyvenimo kokybę). Net vanduo, kurį vanduo tiekia Beverli Hilse gyvenančioms Holivudo žvaigždėms, yra RO vanduo.
2 MITAS: Tai yra „genetiškai modifikuotas“ vanduo.
FAKTAS: Atvirkštinis osmosas yra natūralus būdas tobulai išfiltruoti vandenį.
Ne kartą skambėjo nuomonė, kad RO sistema yra kompleksinė technologija, iškreipianti vandens struktūrą. Iš tiesų, osmosinis filtras yra gana paprastos struktūros. Iš esmės tai yra labai tankus mechaninis filtras. Jo veikimo principas panašus į tą, kurį žinome iš kitų buitinių filtrų - vanduo išteka, o priemaišos lieka ant filtro. Pagrindinis skirtumas slypi filtro tankyje - osmosinėje membranoje yra mikroskopinių porų, kurių dydis yra panašus į vandens molekulės dydį, o tai reiškia, kad joje lieka beveik 99% medžiagų, kurios nėra vanduo (daugumos cheminių junginių dalelės yra daug didesnės už vandenį). Antrasis skirtumas yra tas, kad vietoj to, kad visas vanduo būtų priverčiamas pereiti filtrą, naudojama atvirkštinė osmozė (priverstinė difuzija per pusiau laidžią membraną), leidžianti daliai vandens praeiti pro filtrą neišsivalius. Būtent dėl šių dviejų veiksnių toks didelis efektyvumas (iki 99%) ir ilgas membranos tarnavimas (3-5 metai).
Atvirkštinio osmoso sistemoje nėra nieko baisaus ar nenatūralaus. Vandens filtravimas yra gamtoje stebimas procesas, kaip pavyzdys - žemės paviršiumi tekantis vanduo išsivalo prasiskverbdamas per smėlį ir uolienas į požeminį vandenį.
3 MITAS: Ši sistema pašalina iš vandens reikalingas mineralines medžiagas.
FAKTAS: Atvirkštinis osmosas yra gryniausias vanduo, be neorganinių mineralų ir kitų medžiagų, kurios gali pakenkti.
RO filtras iš tikrųjų pašalina mineralus iš vandens. Tačiau dauguma sveikatai svarbių mineralų į organizmą patenka su maistu, o ne vandeniu. Pavyzdžiui, 1 puodelyje apelsinų sulčių yra tiek pat mineralų, kiek daugiau nei 100 litrų vandens! Pusryčiams būtų sunku tiek išgerti. Be to, vandenyje yra tik neorganinių mineralų, kurių mūsų organizmas negali tinkamai pasisavinti. Žmogaus organizmui reikalingi organiniai mineralai, kurių yra tik kituose gyvuose organizmuose, pavyzdžiui, daržovėse ir vaisiuose. Tik tokius mineralus mūsų organizmas lengvai pasisavina. Neorganiniai mineralai, esantys vandenyje, neduoda daug naudos sveikatai, o didesni kiekiai gali net pakenkti (todėl negerkite mineralinio vandens labai dažnai). Apskaičiuota, kad žmogus, geriantis vandentiekio ar mineralinį vandenį, per 60 gyvenimo metų į kūną susipila apie 100 kg uolienų, kurių jo organizmas negali panaudoti (tai tie vadinamieji „gerieji mineralai“). Dauguma šių mineralų paprasčiausiai išeina iš mūsų organizmo, tačiau kiti kaupiasi audiniuose ir gali kelti rimtą pavojų. Dažniausios mineralinės medžiagos yra kalcio druskos, kurios laikui bėgant gali suformuoti tulžies ir inkstų akmenis, sukelti kaulų ir sąnarių kalkėjimą, artritą ir arterijų kalkėjimą.
Daktaras Paulas C. Bragg, visame pasaulyje žinomas mitybos specialistas, rašo:
„Tai, ko žmogaus kūnas negali panaudoti ar išskirti, turi kauptis. Dėl to neorganinės druskos (neorganinės mineralinės medžiagos) yra kaupiamos ir laikui bėgant ima dengti arterijas, formuoti akmenis inkstuose, šlaplėje, tulžies pūslėje ir sąnariuose ir tampa etiologiniu adipocitų (riebalų ląstelių) augimo veiksniu. Kad žmogus būtų šimtu procentų sveikas, jo organizme neturi būti neorganinių mineralų “.
RO sistema tiesiog tiekia švariausią geriamąjį vandenį. Ji pašalina ne tik neorganinius mineralus iš vandens, bet ir visus kitus teršalus. Įdomu tai, kad atvirkštinis osmosas yra vienintelis būdas pašalinti ištirpusius vaistus (įskaitant antibiotikus, stiprius skausmą malšinančius ir psichotropinius vaistus) iš vandens, kuriuos patenką į kanalizaciją, o po to patenka į geriamąjį vandenį, nes tokių tikslių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose tiesiog nėra.
Mineralų trūkumas vandenyje neturėtų mūsų jaudinti. Tikroji problema yra didėjantis įvairios kilmės chemikalų kiekis vandenyje!
Vanduo yra būtinas gyvybei, bet ne dėl maistinės vertės. Tiems, kurie mėgsta vandenį su mineralais, gaminami specialūs mineralizuojantys įdėklai, kurių pagrindas - aukščiausios kokybės natūralaus dolomito terpės su daugybe įvairių mineralinių elementų. Jei norite mineralinio vandens, tiesiog paprašykite mineralizatoriaus.
4 MITAS: RO vanduo išplauna mineralus iš organizmo.
FAKTAS: Osmosinis vanduo negali išplauti mineralų iš žmogaus organizmo. Tai, ką jis išplauna labiau nei kitoks vanduo, yra toksinai.
Tai tik dar vienas melas, kurį skleidžia kitų filtrų gamintojai, norėdami diskredituoti RO rinką. Tiesa, kad vanduo yra universalus tirpiklis ir jis visada „bando“ ištirpinti medžiagas, su kuriomis liečiasi, ir ši jėga yra tuo didesnė, kuo vanduo grynesnis. Tačiau tai jokiu būdu negali pakenkti žmogaus organizmui, nes organizmas gerai žino, kurias medžiagas laikyti ir kurių gali atsikratyti. Fiziologiniai atsakai greitai atstato homeostazę, naudodami seiles, virškinimo sultis ir kt., kad išlaikytų kūno skysčių balansą. Tai, ką išplauna osmosinis vanduo, yra toksinai ir kiti teršalai, kurių organizmas nori atsikratyti. Vanduo, kurio TDS parodymai maži, tai daro geriau nei mineralinis vanduo.
Aštuntajame dešimtmetyje RO technologija buvo pristatyta platesniu mastu ir nuo to laiko buvo išbandyta visais žmogui žinomais būdais. Niekada nebuvo užregistruota jokių įrodymų, rodančių, kad atvirkštinio osmoso filtru apdorotas vanduo išplauna mineralus iš žmogaus organizmo.
Kolorado valstijos „Brighton Standard Blade“ skaitytojų prašymu 2008 m. liepos mėn. susisiekė su JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA), kad nustatytų, ar osmosinis vanduo plauna mineralus iš organizmo. EPA atstovė teigė, kad jų agentūra nepritarė šiai nuomonei. Vandens kokybės asociacija (WQA) 1993 m. paskelbė ataskaitą „Vandens, kurio TDS mažas, vartojimas“. Išsamus tyrimas pateikė įrodymus, kad mažai ištirpusių medžiagų (TDS) turintis vanduo, pavyzdžiui, distiliuotas arba gautas atvirkštinio osmoso būdu, neturi neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Į šiuos tyrimus įtraukti prašymai pateikti ekspertų pastabas, nusiųsti EPS, PSO ir JAV karinio jūrų laivyno departamentui. Tuometinis Žmogaus rizikos vertinimo skyriaus (EPA skyriaus) direktorius Edwardas V. Ohanianas atsakė:
"Aš neturiu duomenų, patvirtinančių nuomonę, kad žemos mineralizacijos vanduo yra pavojingas".Dr. Galal-Gorchev (PSO) rašė, kad PSO „neturi informacijos, patvirtinančios, kad toks vanduo (mažo TDS) turėtų neigiamą poveikį mineralų balansui“.
Be to, „Water Technology Magazine“ nesutinka su šiuo mitu, remdamasis keletu šaltinių, paneigiančių šią apgaulingą propagandą.
5 MITAS: Atvirkštinio osmoso sistema gamina labai rūgštų (žemo pH) vandenį.
FAKTAS: Osmosinis vanduo yra šiek tiek rūgštus arba neutralus. Tam tikro skysčio pH nėra toks svarbus, kaip šarminantis ar rūgštinantis poveikis organizmui. RO vanduo organizmo nerūgština.
Primename, kad pH 7 laikomas neutraliu, pH tarp 0 ir 7 yra rūgštus, o pH tarp 7 ir 14 yra šarminis. Atsižvelgiant į vandentiekio vandens rūgštingumą, atvirkštinio osmoso vandens pH gali būti šiek tiek žemesnis - vandens pH įtakoja rūgščių arba šarminių neorganinių mineralų buvimas, kurie, laimei, yra atskiriami iš vandens atliekant RO filtravimą. Tačiau pH skirtumas paprastai yra nedidelis ir jokiu būdu nekenkia žmogaus sveikatai. Pats geriamo vandens pH vis tiek tampa rūgštus, kai patenka į skrandį. Skrandžio sultys yra daug kartų rūgštesnės pH 1,5–2 nei RO vanduo.
Šarminis vanduo iš jonizatoriaus turi naudos sveikatai ne dėl paties pH, o dėl jį sukeliančių šarminių mineralų. Vandens be mineralų pH neturi reikšmės. Ne tiek svarbu, koks yra gėrimo pH, bet koks jo poveikis organizmui - rūgštinantis ar šarminantis. Pavyzdžiui, citrinos sulčių pH yra labai žemas (rūgštus), tačiau jos turi šarminantį poveikį. Žmogaus organizmas nuolat stengiasi išlaikyti ar atkurti visų parametrų pusiausvyrą. Todėl laikantis tinkamo gyvenimo būdo ir tinkamai laikantis dietos, kraujo pH yra 7,4. Kol mes valgome sveikai, į racioną įtraukiame vaisius ir daržoves, valgydami ar gerdami net labai rūgščiai, kraujo pH pakinta tik trumpam, nes sveikas organizmas gali palyginti lengvai atkurti pH homeostazę kūno skysčiuose.
Palyginimui pateikiame kitų skysčių pH:
Mineralinis vanduo = 6,2–7,7 pH
Vandentiekio vanduo = 6–8 pH
Pienas = 6,5–6,8 pH
RO vanduo = 5–7 pH (priklauso nuo pradinio vandens kokybės)
Grynas lietus = 5,0–5,5 pH
Kava = 5 pH
Alus = 4,5 pH
Rūgštus lietus = 4,2–4,4 pH
Apelsinų sultys = 3,5 pH
Sportiniai gėrimai = 2,9 pH
Kokakola = 2,5 pH
Citrinų sultys = 2,4 pH
6 MITAS: Atvirkštinio osmoso sistema eikvoja daug vandens.
FAKTAS: RO sistema sunaudoja šiek tiek daugiau vandens nei kiti filtruose, todėl jos efektyvumas yra 99,8% ir jos tarnavimo laikas yra keleri metai. Be to, išmetamo vandens nėra daug.
Iš čia išvardytų mitų šis yra vienintelis, susijęs su tiesa. Kaip minėta atsakant į mitą Nr. 2, RO sistemoje tam tikras vanduo teka per filtrą neišvalytas. Norint pagaminti 1 litrą vandens, RO sistemai reikia papildomai gauti 3–8 litrus vandens (atsižvelgiant į slėgį, temperatūrą ir kitus veiksnius). Oponentai teigia, kad santykis yra daug didesnis, pavyzdžiui 1:20, tačiau tai netiesa. Dauguma buitinių RO sistemų atmeta maždaug 3–5 litrus vandens 1 litrui apdoroto vandens (taigi norint pagaminti 1 litrą geriamojo vandens, iš tinklo reikia 4–6 litrų). Ar tai daug, ar mažai? Tai priklauso nuo jūsų požiūrio.
Atsakykime į papildomus 3 klausimus: kodėl?
1) Kodėl mes nuleidžiame į kanalizaciją tiek vandens?
2) Kiek tai kainuoja?
3) Ar šį vandenį galima kaip nors panaudoti?
1) Kodėl nuleidžiame į kanalizaciją tiek daug vandens?
RO filtras neperleidžia viso vandens per membraną. Vietoj to vanduo teka per filtrą taip, kad slėgio ir atvirkštinio osmoso dėka vandens molekulės gana laisvai praeina per membraną, o likęs vanduo nuplauna besikaupiančias priemaišas ir išvalo patį filtrą (žr. mitą nr. 2). Atminkite, kad tai tiksliausias filtras, skirtas pašalinti mikroskopines priemaišas, tokias kaip mineralinės druskos ar virusai. Kas nutiks teršalams iš vandens, tekančio per kitą įprastą filtrą? Arba jie lieka ant filtro ir jį užkemša, arba veikiami slėgio jie nustumiami į kitą filtro pusę ir patenka į „išgrynintą“ vandenį. Todėl dauguma filtrų pašalina tik gana dideles daleles ir gana greitai (po kelių mėnesių) užsikemša. Dėl RO membranoje naudojamų sprendimų, atsirado galimybė pasiekti net mikroskopinių priemaišų (pvz., cheminių junginių molekulių) 99% filtravimo efektyvumą, o tuo pačiu net 5 metų membranos tarnavimo laiką.
2) Kiek tai kainuoja?
Vidutinė galutinė vandens kaina Lietuvoje (įskaitant nuotekas, PVM ir rinkliavas) yra 1.52 EUR už m3. Kubinis metras yra 1000 litrų. Taigi vidutinė vandens iš čiaupo kaina yra maždaug 0,002 cento už litrą. Jei kam nors vanduo iš čiaupo skanus ir saugus, tai tikrai pigiausias būdas gauti „geriamojo“ vandens.
Tačiau nesunku suskaičiuoti, kad įskaičiavus RO sistemų į kanalizaciją išmetamą vandenį, geriamojo vandens (tikro, saugaus geriamojo vandens) kaina padidėja 0,006 – 0,01 euro cento už litrą. Ar tai taip brangu? Atminkite, kad alternatyva yra vanduo butelyje, kurio litras kainuoja nuo kelių dešimčių euro centų iki kelių eurų už litrą. Ir tai tik dalis vandens, kurį sunaudojame per dieną. Per dieną išgerdami 2 litrus vandens, išmesime 6–10 litrų RO atskirto vandens. Tiek pat išbėga iš čiaupo per 1 minutę plaunantis rankas. Palyginkite tai su veiksniais, kurie iš tikrųjų padidina jūsų sąskaitą už vandenį:
5 tūkst. litrų per metus, jei iš čiaupo lašės vienas lašas per sekundę;
Maudantis sunaudojama 115–150 litrų;
Vieno skalbimo ciklo metu skalbimo mašina sunaudoja 75-115 litrų;
Sunaudosime 30–40 litrų prausdamiesi dešimt minučių duše;
Plaunant indus rankomis, sunaudojame 38 litrus;
Tualetui nuleisti reikia 11 litrų;
Per minutę iš čiaupo išteka 6–10 litrų vandens;
Kalbant apie kasdienį dušą, kai kurie žmonės išleidžia net 127 litrus. Taigi nebijokite, kad keli papildomi litrai, išmesti RO sistemos, pastebimai padidins vandens sąskaitas.
3. Ar šį vandenį galima kaip nors panaudoti?
Žinoma! Jūsų vaizduotė yra vienintelis jus ribojantis veiksnys! Jei vandentiekio vanduo buvo patvirtintas kaip „saugus gerti“, išmetamųjų kenksmingų medžiagų kiekis nekelia pavojaus (pvz., išmetant santykiu 1: 5 koncentracija yra 20% didesnė). Atkreipkite dėmesį, kad tai yra vanduo, kurio nevalė tik membrana, bet apdorojo išankstiniai filtrai. Taigi jis yra švaresnis ir saugesnis už vandentiekio vandenį daugeliu atžvilgių! Pavyzdžiui, anglies filtro dėka, jame yra mažesnis chloro, chlorfenolių, fluoridų ir ploviklių kiekis. Taigi galite jį naudoti ne tik tualetui nuleisti, bet ir praustis, plauti automobilį, girdyti gyvūnus (vis tiek geriau nei balos ir fontanai, kuriuose laukiniai gyvūnai geria dažniausiai), laistyti sodą ir kitur. Kai kurie žmonės susimontuoja specialią sistemą namuose, norėdami RO sistemos atmetamą vandenį sukaupti cisternoje, sodo bake, katile ar kt.
7 MITAS: Norėdami nusipirkti tokį įrenginį, turite išleisti didelę sumą.
FAKTAS: RO sistemos kaina pas mus yra daug kartų mažesnė nei panašių įrenginių kaina kitur.
Šis mitas atsirado dėl kainų, kurias siūlo nesąžiningi pardavėjai. Tiesą sakant, pagrindinių RO sistemų kainos prasideda nuo maždaug 75 EUR, o tikrai geras filtras yra apie 100-150 EUR. Jei kas nors mano, kad tai yra daug, pirmiausia turėtų sužinoti daugiau apie RO sistemas.
1) Apskaičiuota, kad tokios sistemos ilgaamžiškumas yra bent 10–15 metų, taigi iš esmės tai yra vienkartinės išlaidos.
2) Membrana keičiama kas 3-5 metus. Kuris „pigus“ filtras siūlo tokį ilgą filtro kasetės tarnavimo laiką? Kitų sistemų kasetes reikia keisti kas 3–6 mėnesius.
3) RO sistema gamina vandenį, kuriame galite būti užtikrinti nebus chloro, bakterijų, vaistų likučių ir sunkiųjų metalų. Galite saugiai ir be baimės gerti nevirintą. Joks kitas filtras negali to padaryti.
4) RO sistemą paprastai sudaro du polipropileno filtrai, du anglies filtrai ir osmosinė membrana, kurios poros yra mažesnės nei druskų ir metalų jonai (kai kuriuose modeliuose papildomai įrengtas mineralizatorius ir biokeraminė kasetė). Kita vertus, dauguma čiaupo ar ąsočių filtrų turi tik mažytę anglies kasetę. Jums nereikia būti pasižymėjusiu mokslininku, kad suprastumėte, kodėl RO filtrai yra geresni už kitus.
Tačiau, jei norite gauti geros kokybės geriamojo vandens, atvirkštinis osmosas yra pigiausias sprendimas. Jei mes tik stengiamės apgauti save, žinoma, yra ir pigesnių filtrų. Tačiau jei pasirinksime bet kokį kitą geriamojo vandens šaltinį, o ne RO filtrą, vanduo bus prastesnės kokybės. Daugelis dažnai pasirenkamų sprendimų yra dar brangesni (ir žemesnės kokybės vanduo). Pavyzdžiui, daugelis žmonių perka vandenį buteliuose - mano, kad moka mažai, nes tai tik 0,5 – 1 EUR . Bet kasdien! Neskaičiuojant pigiausių (paprastai tai yra tik vandentiekio vanduo, iš kurio išfiltruotas chloras), vanduo buteliuose kainuoja apie 0,5 EUR už 1 litrą. Išgėrus minimalų rekomenduojamą kiekį - 2 litrus per dieną, po 15 metų, nenaudojant RO sistemos, asmuo, perkantis vandenį buteliuose, sumokės 2700 EUR. Taip! Beveik 2700 EUR už vandenį vienam asmeniui! Ką daryti, jei turite kelių žmonių šeimą? Šios išlaidos padidės kelis kartus. Visos bendros RO naudojimo išlaidos (pirkimo kaina, membranos ir pradinių kasečių pakeitimas, taip pat vandens sąnaudos) yra daug mažesnės. Taigi galbūt geriau nustoti skųstis ir investuoti vieną kartą. Tai teigiamai atsilieps:
- jūsų šeimos sveikatai
- turėsite gryniausią geriamąjį vandenį
- bus patogu gerti vandenį tiesiai iš čiaupo
- virdulyje nesusidarys nuosėdų
- sistema taupys jūsų pinigus
Ir po 15 metų vaikas už sutaupytus pinigus galės nusipirkti automobilį.
8 MITAS: Profesionalai pataria nenaudoti atvirkštinio osmoso sistemų
FAKTAS: Pseudo specialistai, parduodantys kitas vandens valymo sistemas, nepataria gerti RO vandens. Ekspertai iš EPA ir WQA mano, kad toks vanduo yra sveikas ir rekomenduoja jį naudoti.
Šiuo metu būtina apmąstyti žodžio „specialistas“ apibrėžimą. Vien tai, kad kažkas parduoda tam tikrą įrangą, dar nepadaro jo tam tikros srities specialistu. Mūsų patirtis rodo, kad RO sistema tai geriausias būdas gauti švarų geriamąjį vandenį. Susiduriame su neigiamais atsiliepimais apie RO filtrus ir straipsnius internete, kuriuose pateikiami jų trūkumai (dažniausiai tai yra aukščiau išvardyti mitai). Įdomu tai, kad beveik kiekviename tokiame straipsnyje yra nuoroda į parduotuvę, kurioje siūlomi „įprasti“ ąsočio tipo, ant stalo pastatomi ar kitokie filtrai. Ar šie „specialistai“ tikrai nori pasiūlyti geriausius filtrus, ar jie tiesiog ieško nišos rinkoje, nes žino, kad dauguma klientų renkasi atvirkštinį osmosą? Norėdami išspręsti šį ginčą, turite paklausti „neutralaus“ žmogaus, turinčio išsilavinimą ir patirties sveikatos ir vandens valymo srityje. Atsakydami į mitą Nr. 4, mes paminėjome žmones, kuriuos tikrai galima vadinti specialistais: JAV agentūrų EPA, PSO ir WQA darbuotojus. Šie teiginiai aiškiai parodo, kad specialistai mano, kad osmosinis vanduo yra sveikas ir jį verta vartoti.
Kas geriau: atvirkštinis osmosas ar nanofiltravimas?
Osmosinė membrana veikia atskirdama vandenį molekuliniu lygiu. Po pirminio apdorojimo vanduo nukreipiamas į membraną, kur jis yra atskiriamas: švarus vanduo nukreipiamas į tolesnius filtravimo etapus. Likusi vandens dalis, naudojama membranai plauti ir nukreipiama į kanalizacijos sistemą.
Šios sistemos turi daug šalininkų, nes tokiu būdu gautas vanduo yra labai švarus - tiksliau - visiškai demineralizuotas. Štai kodėl atvirkštinio osmoso sistemose būna vandens mineralizatoriai. Tai užtaisai, pagaminti iš dolomito nuosėdų mišinių - daugiausia kalcio, magnio ir natrio. Tokio tipo sprendimas yra gana efektyvus, jei mes naudojame geros kokybės kasetes ir jas reguliariai keičiame.
Tačiau skeptikai įvardina padidėjusias sąnaudas, susijusias su vandens mineralizavimu ir didelį kiekį vandens, išleidžiamo į kanalizaciją. Esant nepalankioms sąlygoms, t. y. kai tiekiamo vandens slėgis yra mažesnis nei 3 barai ir kai sistemoje yra vandens talpykla - į kanalizaciją išleidžiamų nuotekų tam tikras kiekis yra.
Nanofiltravimas yra vienas moderniausių būdų, kurio membraninio vandens valymo technikoje naudojama nanotechnologija. Šiuo metu tai yra labiausiai išvystyta membranų technologija. Difuzijos proceso metu, gauname labai aukštos kokybės vandenį. Nanofiltravimo membrana pašalina dvivalenčius jonus ir visus mikro teršalus bei neorganinius junginius, taip pat pesticidus, sunkiuosius metalus ir nitratus. Grynas vanduo taip pat neturi kalcio karbonato, dėl kurio virdulyje kaupiasi nuosėdos.
Nanofiltravimas vertinamas dėl labai aukštos išvalyto vandens kokybės, kuriame išlieka natūralūs mineraliniai junginiai. Papildomas pranašumas yra daug mažesnis (apie 50%) nei atvirkštinio osmoso nuotekų kiekis.
Šiuolaikinėse nanofiltravimo sistemose naudojamos labai didelio efektyvumo membranos ir apdoroja tiek vandens, kad švaraus vandens talpyklos naudoti nereikia. Vandens gamyba vyksta nuolatos, atidarius čiaupą. Tokiu būdu gautas vanduo yra tinkamas vartoti iškart pagaminus - jo nereikia papildomai mineralizuoti (mažesnės priežiūros išlaidos) ar virinti.
Kitas privalumas yra tai, kad nanofiltravimo membranos veikia daug ilgiau nei osmosinės membranos. Tai reiškia mažesnes eksploatavimo išlaidas, susijusias su ilgesniu pagrindinio vandens valymo elemento tarnavimo laiku.
Osmosinė membrana veikia atskirdama vandenį molekuliniu lygiu. Po pirminio apdorojimo vanduo nukreipiamas į membraną, kur jis yra atskiriamas: švarus vanduo nukreipiamas į tolesnius filtravimo etapus. Likusi vandens dalis, naudojama membranai plauti ir nukreipiama į kanalizacijos sistemą.
Šios sistemos turi daug šalininkų, nes tokiu būdu gautas vanduo yra labai švarus - tiksliau - visiškai demineralizuotas. Štai kodėl atvirkštinio osmoso sistemose būna vandens mineralizatoriai. Tai užtaisai, pagaminti iš dolomito nuosėdų mišinių - daugiausia kalcio, magnio ir natrio. Tokio tipo sprendimas yra gana efektyvus, jei mes naudojame geros kokybės kasetes ir jas reguliariai keičiame.
Tačiau skeptikai įvardina padidėjusias sąnaudas, susijusias su vandens mineralizavimu ir didelį kiekį vandens, išleidžiamo į kanalizaciją. Esant nepalankioms sąlygoms, t. y. kai tiekiamo vandens slėgis yra mažesnis nei 3 barai ir kai sistemoje yra vandens talpykla - į kanalizaciją išleidžiamų nuotekų tam tikras kiekis yra.
Nanofiltravimas yra vienas moderniausių būdų, kurio membraninio vandens valymo technikoje naudojama nanotechnologija. Šiuo metu tai yra labiausiai išvystyta membranų technologija. Difuzijos proceso metu, gauname labai aukštos kokybės vandenį. Nanofiltravimo membrana pašalina dvivalenčius jonus ir visus mikro teršalus bei neorganinius junginius, taip pat pesticidus, sunkiuosius metalus ir nitratus. Grynas vanduo taip pat neturi kalcio karbonato, dėl kurio virdulyje kaupiasi nuosėdos.
Nanofiltravimas vertinamas dėl labai aukštos išvalyto vandens kokybės, kuriame išlieka natūralūs mineraliniai junginiai. Papildomas pranašumas yra daug mažesnis (apie 50%) nei atvirkštinio osmoso nuotekų kiekis.
Šiuolaikinėse nanofiltravimo sistemose naudojamos labai didelio efektyvumo membranos ir apdoroja tiek vandens, kad švaraus vandens talpyklos naudoti nereikia. Vandens gamyba vyksta nuolatos, atidarius čiaupą. Tokiu būdu gautas vanduo yra tinkamas vartoti iškart pagaminus - jo nereikia papildomai mineralizuoti (mažesnės priežiūros išlaidos) ar virinti.
Kitas privalumas yra tai, kad nanofiltravimo membranos veikia daug ilgiau nei osmosinės membranos. Tai reiškia mažesnes eksploatavimo išlaidas, susijusias su ilgesniu pagrindinio vandens valymo elemento tarnavimo laiku.
Atvirkštinio osmoso sistemos yra neįkainojama pagalba tiems, kuriems rūpi aukščiausios kokybės vanduo. RO filtras padeda išlaikyti vandenį švarų, naudingą akvariumo gyventojų sveikatai ir būklei, nepriklausomai nuo akvariumo rūšies ir tipo. Tačiau kai kuriais atvejais RO sistema yra tiesiog būtina.
Praktiškai kiekvienam jūriniam akvariumui reikia gero vandens - jūrų organizmai ypač jautrūs bet kokiems vandens kokybės nuokrypiams. Todėl neturėtumėte naudoti vandens iš čiaupo - reikalingas tik grynas H2O, be jokių priemaišų. Kadangi jūros vandens akvariumams reikia daug vandens, nes paprastai jie būna labai dideli, didelė prabanga pirkti demineralizuotą vandenį buteliuose.
Krevečių akvariumas - vanduo iš RO sistemų tinka krevetėms. Krevetės yra jautrios vario junginiams ir chemikalams, dažniausiai renkasi minkštą vandenį, retai sutinkamą mūsų čiaupuose.
Už RO vandenį tikrai bus dėkingos gėlavandenės žuvys iš minkštųjų vandenų biotopų. Tokios kaip neonai, žuvys angelai, ciklidai ir daugelis kitų.
Diskusų akvariumas - ne paslaptis, kad šioms žuvims reikia specialios priežiūros. Jei norite veisti šias žuvis, pirmiausia sužinokite kuo daugiau apie vandens paruošimą būtent šiai rūšiai. Mes manome kad diskusų auginimo sėkmės pagrindas būtų vanduo išvalytas RO filtru.
Trumpai tariant, reikia įsitikinti, kad pilamas ir keičiamas vanduo būtų be priemaišų. Saugiausias būdas yra naudoti visiškai demineralizuotą vandenį, kurį galime papildyti gerais mineralais, tinkamais veisiamoms rūšims. Tam tikslui kai kurie perka demineralizuotą vandenį (prekybos centruose ar naminių gyvūnėlių parduotuvėse) arba distiliuotą vandenį. Deja, toks vanduo yra palyginti brangus, o jo apdorojimui naudojami procesai ne visada pašalina visas priemaišas.
Daugelis akvariumų entuziastų išbandę įvairius metodus, daro išvadą, kad efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas yra namuose įdiegti atvirkštinio osmoso (RO) sistemą, kurią papildomai galima aprūpinti demineralizuojančiu filtru.
Minkštas vanduo, kurio pH žemas yra būtinas tam tikrų rūšių žuvims dauginimuisi. Jis naudojamas provokuoti jas neršti, imituojant lietingą sezoną (kai gamtoje dėl kritulių keičiasi vandens parametrai). Norint nustatyti konkrečias į vandenį dedamų trąšų ir mineralų dozes, geriausias atskaitos taškas yra grynas RO vanduo - ne visada galime gauti informacijos apie vandentiekio vandens sudėtį, kuri, jei reikia dozuoti tikslius trąšų kiekius, gali paleisti vėjais visas mūsų pastangas.
Kai norime gauti tikslų pH, pvz. ruošiant juodojo vandens biotopą (ypač žemas pH, rūgštus). PH gali būti mažinamas įvairiais būdais (pvz. naudojant alksnio kankorėžius ar durpes), tačiau tai sunku padaryti, jei vanduo kietas - tuo tarpu minkštą RO vandenį parūgštinti lengviau. Panašiai yra su Malavio ar Tanganikos akvariumo paruošimu - vandens valymas nuo nepageidaujamų medžiagų padės pasiekti pakankamai aukštą, šarminį pH.
Kuo RO sistema naudinga akvariumui?
RO sistema garantuoja, kad vanduo bus minkštas, pašalina bendrą ir karbonatinį kietumą, leidžia lengvai reguliuoti pH pagal auginamų žuvų poreikius. Jis neturi toksinų ir kitų nepageidaujamų medžiagų.Modeliai su demineralizacija pašalina visus fosfatus ir nitratus, taip slopinamas dumblių augimas.
Filtrą galima lengvai prijungti prie vandentiekio.
Gėlavandeniai akvariumai
RO sistemą naudojant gėlavandeniuose akvariumuose iki nulio sumažinamas bendras ir karbonatinis kietumas. Dėl to, pridėję reikalingų mineralų ir mikroelementų, galime sukurti tokias pačias sąlygas, kokios yra natūralioje, atogrąžų aplinkoje. Pašalinus karbonatinį kietumą lengviau reguliuoti vandens pH, naudojant mineralinius buferius. Tai labai svarbu daugumai augalų ir žuvims, kurios mėgsta minkštą vandenį, pavyzdžiui, diskusai ar žuvys angelai.
Jūriniai akvariumai
Naudojant druskingo vandens akvariumui vandenį išvalytą RO sistema, išnyksta dauguma „nežinomų“ problemų priežasčių, t.y. situacijos, kai net specialistai sako „nežinau, kodėl lyja“. Aukštesnės klasės prietaisas taip pat gali pašalinti fosfatus, nitratus ir silikatus, kurie pagreitina dumblių augimą.
Kas yra RO sistema?
RO filtras sukurtas net labiausiai užterštam vandeniui apdoroti, kad iš jo būtų galima paruošti geriamąjį vandenį. Dėl mikroskopinio porų dydžio (0,0001 mikrono) toks filtras sulaiko visus teršalus (įskaitant metalų jonus, virusus ir bakterijas) ir gamina gryną H2O.
Osmosinė membrana pagaminta iš sandariai susukto pusiau laidaus pluošto. Vandentiekio vanduo teka į filtrą iš vienos pusės. Dėl osmosinio slėgio grynas vanduo pereina per membraną ir išeina iš „švarios“ pusės. Iš „nešvarios“ membranos pusės išteka nešvarus vanduo kuriame yra didelė koncentracija ištirpusių kietųjų dalelių (TDS), t.y. dalelės yra per didelės, kad galėtų praeiti per membraną. Šis vanduo patenka į kanalizacijos sistemą.
Išmesto ir regeneruoto vandens santykis yra maždaug 4:1 ir gali skirtis priklausomai nuo tiekiamo vandens slėgio, filtro naudojimo, membranos modelio ir kitų veiksnių. Paprastai kuo didesnis vandentiekio vandens slėgis, tuo efektyviau veiks membrana. Rekomenduojamas maždaug 3,4–4,8 baro (50–70 psi) slėgis. Jei vandens slėgis yra mažesnis nei 2,4, švarus vanduo neprasiskverbs pro membraną arba ji užsikimš. Esant tokiai situacijai, būtina naudoti papildomą slėgio pakėlimo siurblį.
Ar šis filtras valo vandenį uždaroje grandinėje?
Skirtingai nuo įprastų akvariumo filtrų, RO sistema yra sukurta taip, kad gamintų aukščiausios kokybės vandenį užpildymui ir pakeitimui, o ne valytų akvariumo vandenį nuo teršalų, atsirandančių naudojant. Papildomas įprastų filtrų naudojimas padeda palaikyti higieną akvariume. Atsižvelgiant į akvariumo dydį, pasikeitusį vandens kiekį ir jo keitimo dažnumą, galima naudoti skirtingus sprendimus. Turint didelę talpyklą (arba daugybę akvariumų), gali būti naudinga sukurti sistemą, kuri automatiškai ištuštintų nešvarų ir tiektų švarų RO vandenį. Kadangi tai yra visiškai švarus vanduo, prieš jį pilant į akvariumą nereikia leisti nusistovėti rezervuare.
Koks osmosinio filtro efektyvumas?
Osmosinė membrana sulaiko visas medžiagas, kurių dalelės yra didesnės nei 0,0001 mikrometrai. Tai apima ne tik mechaninius teršalus, tokius kaip rūdys, plaukai (100 µm) ir smėlis. Tai taip pat apima bakterijas (0,1–10 µm), virusus (0,01–0,1 µm) ir sunkiuosius metalus, tokius kaip geležis (0,0002–0 0008 µm), azoto junginius ir chlorą. RO membranos poros yra artimos vandens molekulės dydžiui, todėl pro ją praeina beveik tik grynas H2O, iš kurio pašalinta iki 99% priemaišų.
Ką reiškia tokie simboliai kaip RO3, RO5, RO6?
Be osmosinės membranos, RO sistemose yra papildomų pirminių filtrų, kurie valo vandenį nuo didesnių priemaišų, kol jis pasiekia membraną. Be jų membrana labai greitai užsikimštų. Kiti - antriniai filtrai dedami po osmosinės membranos. Kai kurių gamintojų naudojami žymėjimai RO3 arba RO6 reiškia, kad sistemą sudaro atitinkamai trys arba šeši filtravimo etapai (įskaitant osmosinę membraną).
Ką reiškia skaičiai sistemų pavadinimuose, pvz., 50GPD, 75GPD?
Osmosinės membranos veikia skirtingai. Membranų pavadinimuose (o kartais ir visos sistemos pavadinime) gamintojai nurodo membranos pralaidumą vienetais, vadinamais GPD. Tai yra vandens kiekis galonais, kurį galima pagaminti per dieną (galonai per dieną). 1 galonas yra maždaug 3,785 litrai. Pavyzdžiui, 75GPD reiškia, kad ši membrana per dieną gali pagaminti daugiausia 285 litrus švaraus vandens. Padalinus tai iš 24 valandų, gauname beveik 12 litrų per valandą rezultatą.
Reikėtų prisiminti, kad tai yra maksimali vertė, išbandyta idealiomis sąlygomis ir priklauso nuo pvz. vandens temperatūros ir slėgio, taip pat membranos nusidėvėjimo. Praktiškai vandentiekio vanduo yra daug šaltesnis, nei tas, kurį gamintojas naudoja bandymams. Dažnai faktinis našumas gali būti tik pusė deklaruojamo našumo.
Daugelyje RO sistemų gali būti papildomai įrengtas vandens slėgį didinantis siurblys. Toks siurblys užtikrina stabilų sistemos veikimą. Sistemos su siurbliu veikimo netrikdo vandentiekio vandens slėgio ir temperatūros pokyčiai, ir tokiu būdu išgaunamas maksimalus vandens srautas. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas ten, kur vandentiekio vandens slėgis yra žemas, arba jeigu vanduo tiekiamas iš šulinio.
Kokią RO sistemą rinktis savo akvariumui?
Tam tikros sistemos pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo akvariumo tipo ir dydžio. Pagrindiniai sistemų skirtumai yra šie:
1) našumas
2) filtravimo etapų skaičius
3) prekės ženklas
4) kaina
NAŠUMAS: didesnio pralaidumo ir efektyvumo filtrai greičiau gamina vandenį. Palyginti su vandentiekio vandeniu, osmosinio filtro apdorotas vanduo teka lėtai, o tai gali būti tikras kantrybės išbandymas jei akvariumas didelis, o sistema neefektyvi.
FILTRAVIMO ETAPŲ SKAIČIUS: Grynam geriamajam vandeniui gaminti dažniausiai naudojamos sistemos su daugiau antrinių filtrų, o akvariumui - RO3 arba RO4. Prieš membraną turėtų būti storas nuosėdų filtras (pagamintas iš specialiaus putų polipropileno) ir aktyvintos anglies filtras. Geresnėse sistemose yra du putų polipropileno filtrai ir anglies filtras, taip pat demineralizacijos filtras (DEMI) po membranos, kuris suriša junginius, likusius po atvirkštinio osmoso proceso.
PREKĖS ŽENKLAS: Akvariumo osmoso membranas gamina įvairios, skirtingos reputacijos įmonės. Gamintojas ne visada nurodomas sistemos specifikacijose, todėl verta paprašyti informacijos iš pardavėjo.
KAINA: Osmosinių sistemų kainos akvariumui prasideda nuo maždaug 50 EUR ir, priklausomai nuo sistemos specifikacijos, gali siekti iki kelis šimtus EUR.
Kodėl verta rinktis pažangesnę sistemą?
Modernesnės sistemos leidžia kruopščiau išvalyti vandenį, pvz., jos gali pašalinti fosfatus, nitratus ir silikatus, kurie pagreitina dumblių augimą. RO sistema su papildoma demineralizacija (po membranos) gamina visiškai švarų vandenį, kuris geriausiai tinka žuvų ir akvariumo augalams. Kadangi kainų skirtumas yra palyginti nedidelis, verta rinktis geriausius sprendimus.
Kur ir kaip įrengti šį filtrą?
Dėl iš pažiūros sudėtingo įrengimo akvariumų mėgėjai dažnai atsisako minties įsigyti atvirkštinio osmoso sistemą. Tačiau iš tikrųjų jį sumontuoti yra gana paprasta. Naudodamiesi instrukcijomis, kiekvienas gali išsiversti be santechniko pagalbos.
Akvariumo atvirkštinio osmoso sistema turėtų būti montuojama arti šalto vandens vamzdžio, pvz. vonios kambaryje arba po kriaukle virtuvėje.
Prijunkite trišakį ir vožtuvą prie vandens tiekimo. Prijunkite baltą žarną prie čiaupo, kuriuo vanduo tiekiamas iš prietaiso.
Kai tai atliksite, būsite beveik pasiruošę gaminti vandenį. Liks susidoroti tik su dviem žarnomis:
1) Raudona žarna - išleidžia nešvarų vandenį (su didele TDS koncentracija). Ji turėtų būti prijungta arba pastatyta tokioje vietoje, kur atliekos gali nutekėti į kanalizacijos sistemą arba surinkimo indą. Šioje linijoje sumontuojamas srauto ribotuvas.
2) Balta žarna - iš jos teka švarus vanduo. Ji turėtų būti dedama į indą, kuriame norite kaupti vandenį ar nuvesti į akvariumą.
Ar RO vanduo turi nusistovėti prieš pilant jį į akvariumą?
Kas pildo akvariumą vandentiekio vandeniu, žino, kad prieš pilant reikia palikti kurį laiką (mažiausiai 24 valandas), kad jis nusistovėtų. Tai iš dalies padeda atsikratyti chloro junginių, kurie kelia didelę grėsmę žuvims (daugiausia jų akims ir žiaunoms) ir nerštui.RO vandenyje visiškai nėra šių kenksmingų junginių, todėl dingsta poreikis laukti, kol jis visiškai nusistovės.
Ar pildyti tik RO vandeniu, ar sumaišyti su vandeniu iš čiaupo?
Apskritai, nelogiška valyti vandenį tik tam, kad į jį vėl pridėti kenksmingų junginių. Tačiau visada turėtumėte prisiminti principą, kaip palaipsniui pripratinti savo žuvis prie naujo vandens. Pavyzdžiui, naminių gyvūnėlių parduotuvėse jie plaukioja vandenyje iš vandentiekio. Jų patalpinimas į RO vandenį (ypač jei į jį nededame mineralų) gali pakenkti. Jei kurį laiką turite akvariumą ir tik pradedate naudoti RO vandenį, iš pradžių sumaišykite jį su vandentiekio vandeniu santykiu 3:1 (daugiau RO). Be to, niekada neturėtumėte pakeisti 100% vandens. Geriau atlikti dažnesnius, mažiau invazinius pakeitimus.
Ar RO sistemai reikia elektros?
Atvirkštinio osmoso procesas vyksta nenaudojant elektros energijos, o pačiai sistemai vandens valymui nereikia elektros energijos. Tik tada, kai tiekiamo vandens slėgis yra nepakankamas, sistemoje turėtų būti įrengiamas nedidelis slėgį didinantis elektrinis siurblys.
Kaip prižiūrėti RO sistemą?
Norint, kad atvirkštinio osmoso sistema atliktų savo užduotį, pirminius filtrus (nuosėdų ir anglies) reikia reguliariai keisti pagal gamintojo rekomendacijas. Filtro keitimo laikas taip pat priklauso nuo vandentiekio vandens kokybės. Geriausia reguliariai atidaryti filtro korpusą ir patikrinti filtrų būklę. Net nedidelis spalvos pasikeitimas turėtų būti įspėjamasis signalas. Osmosinę membraną reikia keisti vidutiniškai kas 3–5 metus. Demineralizuojanti derva (DEMI) naudojasi labai lėtai, o jos tarnavimo laikas priklauso nuo išfiltruoto vandens kiekio ir kokybės.
Praktiškai kiekvienam jūriniam akvariumui reikia gero vandens - jūrų organizmai ypač jautrūs bet kokiems vandens kokybės nuokrypiams. Todėl neturėtumėte naudoti vandens iš čiaupo - reikalingas tik grynas H2O, be jokių priemaišų. Kadangi jūros vandens akvariumams reikia daug vandens, nes paprastai jie būna labai dideli, didelė prabanga pirkti demineralizuotą vandenį buteliuose.
Krevečių akvariumas - vanduo iš RO sistemų tinka krevetėms. Krevetės yra jautrios vario junginiams ir chemikalams, dažniausiai renkasi minkštą vandenį, retai sutinkamą mūsų čiaupuose.
Už RO vandenį tikrai bus dėkingos gėlavandenės žuvys iš minkštųjų vandenų biotopų. Tokios kaip neonai, žuvys angelai, ciklidai ir daugelis kitų.
Diskusų akvariumas - ne paslaptis, kad šioms žuvims reikia specialios priežiūros. Jei norite veisti šias žuvis, pirmiausia sužinokite kuo daugiau apie vandens paruošimą būtent šiai rūšiai. Mes manome kad diskusų auginimo sėkmės pagrindas būtų vanduo išvalytas RO filtru.
Trumpai tariant, reikia įsitikinti, kad pilamas ir keičiamas vanduo būtų be priemaišų. Saugiausias būdas yra naudoti visiškai demineralizuotą vandenį, kurį galime papildyti gerais mineralais, tinkamais veisiamoms rūšims. Tam tikslui kai kurie perka demineralizuotą vandenį (prekybos centruose ar naminių gyvūnėlių parduotuvėse) arba distiliuotą vandenį. Deja, toks vanduo yra palyginti brangus, o jo apdorojimui naudojami procesai ne visada pašalina visas priemaišas.
Daugelis akvariumų entuziastų išbandę įvairius metodus, daro išvadą, kad efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas yra namuose įdiegti atvirkštinio osmoso (RO) sistemą, kurią papildomai galima aprūpinti demineralizuojančiu filtru.
Minkštas vanduo, kurio pH žemas yra būtinas tam tikrų rūšių žuvims dauginimuisi. Jis naudojamas provokuoti jas neršti, imituojant lietingą sezoną (kai gamtoje dėl kritulių keičiasi vandens parametrai). Norint nustatyti konkrečias į vandenį dedamų trąšų ir mineralų dozes, geriausias atskaitos taškas yra grynas RO vanduo - ne visada galime gauti informacijos apie vandentiekio vandens sudėtį, kuri, jei reikia dozuoti tikslius trąšų kiekius, gali paleisti vėjais visas mūsų pastangas.
Kai norime gauti tikslų pH, pvz. ruošiant juodojo vandens biotopą (ypač žemas pH, rūgštus). PH gali būti mažinamas įvairiais būdais (pvz. naudojant alksnio kankorėžius ar durpes), tačiau tai sunku padaryti, jei vanduo kietas - tuo tarpu minkštą RO vandenį parūgštinti lengviau. Panašiai yra su Malavio ar Tanganikos akvariumo paruošimu - vandens valymas nuo nepageidaujamų medžiagų padės pasiekti pakankamai aukštą, šarminį pH.
Kuo RO sistema naudinga akvariumui?
RO sistema garantuoja, kad vanduo bus minkštas, pašalina bendrą ir karbonatinį kietumą, leidžia lengvai reguliuoti pH pagal auginamų žuvų poreikius. Jis neturi toksinų ir kitų nepageidaujamų medžiagų.Modeliai su demineralizacija pašalina visus fosfatus ir nitratus, taip slopinamas dumblių augimas.
Filtrą galima lengvai prijungti prie vandentiekio.
Gėlavandeniai akvariumai
RO sistemą naudojant gėlavandeniuose akvariumuose iki nulio sumažinamas bendras ir karbonatinis kietumas. Dėl to, pridėję reikalingų mineralų ir mikroelementų, galime sukurti tokias pačias sąlygas, kokios yra natūralioje, atogrąžų aplinkoje. Pašalinus karbonatinį kietumą lengviau reguliuoti vandens pH, naudojant mineralinius buferius. Tai labai svarbu daugumai augalų ir žuvims, kurios mėgsta minkštą vandenį, pavyzdžiui, diskusai ar žuvys angelai.
Jūriniai akvariumai
Naudojant druskingo vandens akvariumui vandenį išvalytą RO sistema, išnyksta dauguma „nežinomų“ problemų priežasčių, t.y. situacijos, kai net specialistai sako „nežinau, kodėl lyja“. Aukštesnės klasės prietaisas taip pat gali pašalinti fosfatus, nitratus ir silikatus, kurie pagreitina dumblių augimą.
Kas yra RO sistema?
RO filtras sukurtas net labiausiai užterštam vandeniui apdoroti, kad iš jo būtų galima paruošti geriamąjį vandenį. Dėl mikroskopinio porų dydžio (0,0001 mikrono) toks filtras sulaiko visus teršalus (įskaitant metalų jonus, virusus ir bakterijas) ir gamina gryną H2O.
Osmosinė membrana pagaminta iš sandariai susukto pusiau laidaus pluošto. Vandentiekio vanduo teka į filtrą iš vienos pusės. Dėl osmosinio slėgio grynas vanduo pereina per membraną ir išeina iš „švarios“ pusės. Iš „nešvarios“ membranos pusės išteka nešvarus vanduo kuriame yra didelė koncentracija ištirpusių kietųjų dalelių (TDS), t.y. dalelės yra per didelės, kad galėtų praeiti per membraną. Šis vanduo patenka į kanalizacijos sistemą.
Išmesto ir regeneruoto vandens santykis yra maždaug 4:1 ir gali skirtis priklausomai nuo tiekiamo vandens slėgio, filtro naudojimo, membranos modelio ir kitų veiksnių. Paprastai kuo didesnis vandentiekio vandens slėgis, tuo efektyviau veiks membrana. Rekomenduojamas maždaug 3,4–4,8 baro (50–70 psi) slėgis. Jei vandens slėgis yra mažesnis nei 2,4, švarus vanduo neprasiskverbs pro membraną arba ji užsikimš. Esant tokiai situacijai, būtina naudoti papildomą slėgio pakėlimo siurblį.
Ar šis filtras valo vandenį uždaroje grandinėje?
Skirtingai nuo įprastų akvariumo filtrų, RO sistema yra sukurta taip, kad gamintų aukščiausios kokybės vandenį užpildymui ir pakeitimui, o ne valytų akvariumo vandenį nuo teršalų, atsirandančių naudojant. Papildomas įprastų filtrų naudojimas padeda palaikyti higieną akvariume. Atsižvelgiant į akvariumo dydį, pasikeitusį vandens kiekį ir jo keitimo dažnumą, galima naudoti skirtingus sprendimus. Turint didelę talpyklą (arba daugybę akvariumų), gali būti naudinga sukurti sistemą, kuri automatiškai ištuštintų nešvarų ir tiektų švarų RO vandenį. Kadangi tai yra visiškai švarus vanduo, prieš jį pilant į akvariumą nereikia leisti nusistovėti rezervuare.
Koks osmosinio filtro efektyvumas?
Osmosinė membrana sulaiko visas medžiagas, kurių dalelės yra didesnės nei 0,0001 mikrometrai. Tai apima ne tik mechaninius teršalus, tokius kaip rūdys, plaukai (100 µm) ir smėlis. Tai taip pat apima bakterijas (0,1–10 µm), virusus (0,01–0,1 µm) ir sunkiuosius metalus, tokius kaip geležis (0,0002–0 0008 µm), azoto junginius ir chlorą. RO membranos poros yra artimos vandens molekulės dydžiui, todėl pro ją praeina beveik tik grynas H2O, iš kurio pašalinta iki 99% priemaišų.
Ką reiškia tokie simboliai kaip RO3, RO5, RO6?
Be osmosinės membranos, RO sistemose yra papildomų pirminių filtrų, kurie valo vandenį nuo didesnių priemaišų, kol jis pasiekia membraną. Be jų membrana labai greitai užsikimštų. Kiti - antriniai filtrai dedami po osmosinės membranos. Kai kurių gamintojų naudojami žymėjimai RO3 arba RO6 reiškia, kad sistemą sudaro atitinkamai trys arba šeši filtravimo etapai (įskaitant osmosinę membraną).
Ką reiškia skaičiai sistemų pavadinimuose, pvz., 50GPD, 75GPD?
Osmosinės membranos veikia skirtingai. Membranų pavadinimuose (o kartais ir visos sistemos pavadinime) gamintojai nurodo membranos pralaidumą vienetais, vadinamais GPD. Tai yra vandens kiekis galonais, kurį galima pagaminti per dieną (galonai per dieną). 1 galonas yra maždaug 3,785 litrai. Pavyzdžiui, 75GPD reiškia, kad ši membrana per dieną gali pagaminti daugiausia 285 litrus švaraus vandens. Padalinus tai iš 24 valandų, gauname beveik 12 litrų per valandą rezultatą.
Reikėtų prisiminti, kad tai yra maksimali vertė, išbandyta idealiomis sąlygomis ir priklauso nuo pvz. vandens temperatūros ir slėgio, taip pat membranos nusidėvėjimo. Praktiškai vandentiekio vanduo yra daug šaltesnis, nei tas, kurį gamintojas naudoja bandymams. Dažnai faktinis našumas gali būti tik pusė deklaruojamo našumo.
Daugelyje RO sistemų gali būti papildomai įrengtas vandens slėgį didinantis siurblys. Toks siurblys užtikrina stabilų sistemos veikimą. Sistemos su siurbliu veikimo netrikdo vandentiekio vandens slėgio ir temperatūros pokyčiai, ir tokiu būdu išgaunamas maksimalus vandens srautas. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas ten, kur vandentiekio vandens slėgis yra žemas, arba jeigu vanduo tiekiamas iš šulinio.
Kokią RO sistemą rinktis savo akvariumui?
Tam tikros sistemos pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo akvariumo tipo ir dydžio. Pagrindiniai sistemų skirtumai yra šie:
1) našumas
2) filtravimo etapų skaičius
3) prekės ženklas
4) kaina
NAŠUMAS: didesnio pralaidumo ir efektyvumo filtrai greičiau gamina vandenį. Palyginti su vandentiekio vandeniu, osmosinio filtro apdorotas vanduo teka lėtai, o tai gali būti tikras kantrybės išbandymas jei akvariumas didelis, o sistema neefektyvi.
FILTRAVIMO ETAPŲ SKAIČIUS: Grynam geriamajam vandeniui gaminti dažniausiai naudojamos sistemos su daugiau antrinių filtrų, o akvariumui - RO3 arba RO4. Prieš membraną turėtų būti storas nuosėdų filtras (pagamintas iš specialiaus putų polipropileno) ir aktyvintos anglies filtras. Geresnėse sistemose yra du putų polipropileno filtrai ir anglies filtras, taip pat demineralizacijos filtras (DEMI) po membranos, kuris suriša junginius, likusius po atvirkštinio osmoso proceso.
PREKĖS ŽENKLAS: Akvariumo osmoso membranas gamina įvairios, skirtingos reputacijos įmonės. Gamintojas ne visada nurodomas sistemos specifikacijose, todėl verta paprašyti informacijos iš pardavėjo.
KAINA: Osmosinių sistemų kainos akvariumui prasideda nuo maždaug 50 EUR ir, priklausomai nuo sistemos specifikacijos, gali siekti iki kelis šimtus EUR.
Kodėl verta rinktis pažangesnę sistemą?
Modernesnės sistemos leidžia kruopščiau išvalyti vandenį, pvz., jos gali pašalinti fosfatus, nitratus ir silikatus, kurie pagreitina dumblių augimą. RO sistema su papildoma demineralizacija (po membranos) gamina visiškai švarų vandenį, kuris geriausiai tinka žuvų ir akvariumo augalams. Kadangi kainų skirtumas yra palyginti nedidelis, verta rinktis geriausius sprendimus.
Kur ir kaip įrengti šį filtrą?
Dėl iš pažiūros sudėtingo įrengimo akvariumų mėgėjai dažnai atsisako minties įsigyti atvirkštinio osmoso sistemą. Tačiau iš tikrųjų jį sumontuoti yra gana paprasta. Naudodamiesi instrukcijomis, kiekvienas gali išsiversti be santechniko pagalbos.
Akvariumo atvirkštinio osmoso sistema turėtų būti montuojama arti šalto vandens vamzdžio, pvz. vonios kambaryje arba po kriaukle virtuvėje.
Prijunkite trišakį ir vožtuvą prie vandens tiekimo. Prijunkite baltą žarną prie čiaupo, kuriuo vanduo tiekiamas iš prietaiso.
Kai tai atliksite, būsite beveik pasiruošę gaminti vandenį. Liks susidoroti tik su dviem žarnomis:
1) Raudona žarna - išleidžia nešvarų vandenį (su didele TDS koncentracija). Ji turėtų būti prijungta arba pastatyta tokioje vietoje, kur atliekos gali nutekėti į kanalizacijos sistemą arba surinkimo indą. Šioje linijoje sumontuojamas srauto ribotuvas.
2) Balta žarna - iš jos teka švarus vanduo. Ji turėtų būti dedama į indą, kuriame norite kaupti vandenį ar nuvesti į akvariumą.
Ar RO vanduo turi nusistovėti prieš pilant jį į akvariumą?
Kas pildo akvariumą vandentiekio vandeniu, žino, kad prieš pilant reikia palikti kurį laiką (mažiausiai 24 valandas), kad jis nusistovėtų. Tai iš dalies padeda atsikratyti chloro junginių, kurie kelia didelę grėsmę žuvims (daugiausia jų akims ir žiaunoms) ir nerštui.RO vandenyje visiškai nėra šių kenksmingų junginių, todėl dingsta poreikis laukti, kol jis visiškai nusistovės.
Ar pildyti tik RO vandeniu, ar sumaišyti su vandeniu iš čiaupo?
Apskritai, nelogiška valyti vandenį tik tam, kad į jį vėl pridėti kenksmingų junginių. Tačiau visada turėtumėte prisiminti principą, kaip palaipsniui pripratinti savo žuvis prie naujo vandens. Pavyzdžiui, naminių gyvūnėlių parduotuvėse jie plaukioja vandenyje iš vandentiekio. Jų patalpinimas į RO vandenį (ypač jei į jį nededame mineralų) gali pakenkti. Jei kurį laiką turite akvariumą ir tik pradedate naudoti RO vandenį, iš pradžių sumaišykite jį su vandentiekio vandeniu santykiu 3:1 (daugiau RO). Be to, niekada neturėtumėte pakeisti 100% vandens. Geriau atlikti dažnesnius, mažiau invazinius pakeitimus.
Ar RO sistemai reikia elektros?
Atvirkštinio osmoso procesas vyksta nenaudojant elektros energijos, o pačiai sistemai vandens valymui nereikia elektros energijos. Tik tada, kai tiekiamo vandens slėgis yra nepakankamas, sistemoje turėtų būti įrengiamas nedidelis slėgį didinantis elektrinis siurblys.
Kaip prižiūrėti RO sistemą?
Norint, kad atvirkštinio osmoso sistema atliktų savo užduotį, pirminius filtrus (nuosėdų ir anglies) reikia reguliariai keisti pagal gamintojo rekomendacijas. Filtro keitimo laikas taip pat priklauso nuo vandentiekio vandens kokybės. Geriausia reguliariai atidaryti filtro korpusą ir patikrinti filtrų būklę. Net nedidelis spalvos pasikeitimas turėtų būti įspėjamasis signalas. Osmosinę membraną reikia keisti vidutiniškai kas 3–5 metus. Demineralizuojanti derva (DEMI) naudojasi labai lėtai, o jos tarnavimo laikas priklauso nuo išfiltruoto vandens kiekio ir kokybės.
ŠVINAS
Leistina švino koncentracija geriamajame vandenyje yra iki 50 μg/l, tačiau daugelio ES valstybių atskirose vietovėse švino kiekis vandenyje viršija normą. Pagrindinis taršos šaltinis - senų vandentiekio vamzdžių sujungimai lydiniais, kurių sudėtyje yra švino.
Tokie vamzdžiai ypač pavojingi, jei vandens pH<7 (minkštas). Minkštame vandenyje švinas šiek tiek tirpsta ir pereina į geriamąjį vandenį. Jei gyvenamajame rajone yra minkštas geriamasis vanduo, daugiau švino būna tik pradėjus naudoti vandentiekio vandenį, ypač ryte.
Jei vanduo kietas (pH>7), ant vamzdžio sienelių susidariusios kalcio ir magnio apnašos izoliuoja šviną ir į vandenį jis beveik nepatenka.
Apsinuodijus švinu, pakenkiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos. Švinas labiau pažeidžia besiformuojančias jaunas smegenis, vaikams iki septynerių metų amžiaus didelis švino kiekis kraujyje yra atvirkščiai proporcingas intelekto koeficientui. Suaugusiems švinas naikina pilkąją smegenų medžiagą. Švinas vaikus veikia neurotoksiškai, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o suaugusiems sukelia lėtinius inkstų pažeidimus. Šio metalo junginiai organizme kaupiasi, todėl jo poveikis gali pasireikšti po kelių ar keliolikos metų.
KADMIS
Leistina kadmio ribinė koncentracija vandenyje yra 1,0 μg/l. Jei vamzdžiai sulydyti su kadmio junginių turinčiais lydmetaliais, tada vandenyje jo kiekis padidėja. Jeigu į organizmą per parą kadmio patenka daugiau negu 1 μg/kg kūno svorio, prasideda lėtinis apsinuodijimas. Organizme kadmis pakeičia cinką ir kitus mikroelementus baltymuose, jungiasi su fermentais, todėl sumažėja daugelio fermentų aktyvumas, nervinių impulsų perdavimas, ląstelių membranų pralaidumas, sutrinka vitaminų įsisavinimas. Kadmis priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių, I grupės, kancerogenų. Jis sukelia plaučių, šlapimo pūslės, krūties onkologines ligas.
GYVSIDABRIS
Leistina gyvsidabrio koncentracija geriamajame vandenyje (1,0 µg/l). Padidėjęs gyvsidabrio kiekis gali pakenkti inkstams, smegenims. Gyvsidabris ir jo junginiai veikia nervų sistemą, todėl padidėjęs gyvsidabrio kiekis gali sutrikdyti smegenų funkcijas ir sukelti drebulį, dirglumą, atminties problemas ir klausos ar regėjimo pokyčius. Gyvsidabrio poveikis nėščioms moterims gali atsiliepti vaisiui. Palikuoniams gali pasireikšti protinis atsilikimas, smegenėlių pažeidimai, primityvių refleksų sutrikimai, apsigimimai ir kitos anomalijos.
PESTICIDAI
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sudarė tarptautinę cheminės saugos programą, į kurią įtraukė dešimt pačių pavojingiausių cheminių medžiagų, kurių sąraše yra ir pesticidai. Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai metams bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi. Apsinuodijus būdingas galvos skausmas, svaigulys; krūtinės paširdžio srities ir galūnių skausmai; pykinimas, vėmimas. Sunkiais atvejais atsiranda kūno temperatūros pakilimas, dusulys, traukuliai, sąmonės praradimas, komos išsivystymas. Pesticidai ypač veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą, ardo hormonus ir sukelia daug vėžinių susirgimų. Nustatyta, kad pesticidai, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti apsigimimus bei sutrikdyti normalius apvaisinimo procesus. Gali būti leukemijos, mielomos, sarkomos, smegenų auglių, kasos, krūties, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio priežastimi.
NITRATAI
Lietuvoje aktuali šulinių vandens problema – nitratai, kurie gali būti toksiški žmogaus organizmui. Toksinis nitratų poveikis žmogui atsiranda, kai žmogaus organizme nitratai virsta į nitritus. Įprastai plaučiuose deguonį prisijungia ir į organizmo audinius išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas, o nitritai organizme prisijungę prie hemoglobino sudaro junginį methemoglobiną, kuris negali pernešti deguonies į audinius, tada vystosi deguonies stygius (hipoksija). Nitritai labai pavojingi kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, besilaukiančioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
ARSENAS
Arseno kiekis geriamajame vandenyje negali viršyti 10 µg/l. Arsenas – linkęs organizme kauptis sunkusis metalas. Arseno poveikis gali sukelti ūmų arba lėtinį toksinį poveikį. Ūmus apsinuodijimas arsenu gali sunaikinti kraujagysles, virškinimo trakto audinius ir pakenkti širdžiai bei smegenims. Lėtinis arseno toksinis poveikis dažniausiai sukelia odos pigmentacijos pakitimus. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto. Veikdamas ilgą laiką priklausomai nuo poveikio lygio (kiekio) arsenas gali sukelti odos, nervų sistemos, inkstų, šlapimo pūslės, kepenų pakenkimus, virškinimo trakto veiklos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, vėžį.
Lėtinis poveikis pirmiausiai pastebimas odoje: atsiranda odos pigmentacijos pakitimai, odos pakenkimai, delnų ir pėdų hiperkeratozė (per didelis odos suragėjimas). Arsenas per placentą gali patekti į dar negimusio kūdikio organizmą, todėl nėščioms moterims nuolat geriant arsenu užterštą geriamąjį vandenį, gali pasireikšti vaisiaus augimo sutrikimai, padidėja persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo rizika. Arseno poveikis vaisiui gali padidinti kūdikių mirtingumą, o jo poveikis vaisiui ir vaikams ankstyvoje vaikystėje gali sąlygoti vaikų protinio vystymosi sulėtėjimą ir jaunų žmonių mirtį.
FLUORAS
Didžiausia leistina fluoro koncentracija kuri taikoma Lietuvoje yra 1,5 mg/l. Fluoridai gaunami su geriamuoju vandeniu veikia dantis ir kaulus (kai geriamajame vandenyje >1−10 mg/l). Didesnės fluoridų koncentracijos gali tapti dantų fluorozės priežastimi, dėl ypač didelės fluoridų koncentracijos gali išsivystyti skeleto fluorozė, dėl to galimi reumatiniai skausmai, nejudrumas stubure, padidėja kaulų trapumas, per daugelį metų gali išsivystyti osteoporozė ar osteosklerozė. Tyrimai atskleidė, kad fluoras neigiamai veikia endokrininę sistemą, silpnina kaulus ir sąnarius, skatina artrito ir vėžio atsiradimą, gali sukelti nevaisingumą, autizmą. Fluoras didelėmis koncentracijomis neigiamai veikia organizmo fermentus, stabdo jų aktyvumą, veikia ląstelę, imuninę sistemą. Manoma, kad fluoras didina ląstelinių membranų laidumą.
Leistina švino koncentracija geriamajame vandenyje yra iki 50 μg/l, tačiau daugelio ES valstybių atskirose vietovėse švino kiekis vandenyje viršija normą. Pagrindinis taršos šaltinis - senų vandentiekio vamzdžių sujungimai lydiniais, kurių sudėtyje yra švino.
Tokie vamzdžiai ypač pavojingi, jei vandens pH<7 (minkštas). Minkštame vandenyje švinas šiek tiek tirpsta ir pereina į geriamąjį vandenį. Jei gyvenamajame rajone yra minkštas geriamasis vanduo, daugiau švino būna tik pradėjus naudoti vandentiekio vandenį, ypač ryte.
Jei vanduo kietas (pH>7), ant vamzdžio sienelių susidariusios kalcio ir magnio apnašos izoliuoja šviną ir į vandenį jis beveik nepatenka.
Apsinuodijus švinu, pakenkiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos. Švinas labiau pažeidžia besiformuojančias jaunas smegenis, vaikams iki septynerių metų amžiaus didelis švino kiekis kraujyje yra atvirkščiai proporcingas intelekto koeficientui. Suaugusiems švinas naikina pilkąją smegenų medžiagą. Švinas vaikus veikia neurotoksiškai, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o suaugusiems sukelia lėtinius inkstų pažeidimus. Šio metalo junginiai organizme kaupiasi, todėl jo poveikis gali pasireikšti po kelių ar keliolikos metų.
KADMIS
Leistina kadmio ribinė koncentracija vandenyje yra 1,0 μg/l. Jei vamzdžiai sulydyti su kadmio junginių turinčiais lydmetaliais, tada vandenyje jo kiekis padidėja. Jeigu į organizmą per parą kadmio patenka daugiau negu 1 μg/kg kūno svorio, prasideda lėtinis apsinuodijimas. Organizme kadmis pakeičia cinką ir kitus mikroelementus baltymuose, jungiasi su fermentais, todėl sumažėja daugelio fermentų aktyvumas, nervinių impulsų perdavimas, ląstelių membranų pralaidumas, sutrinka vitaminų įsisavinimas. Kadmis priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių, I grupės, kancerogenų. Jis sukelia plaučių, šlapimo pūslės, krūties onkologines ligas.
GYVSIDABRIS
Leistina gyvsidabrio koncentracija geriamajame vandenyje (1,0 µg/l). Padidėjęs gyvsidabrio kiekis gali pakenkti inkstams, smegenims. Gyvsidabris ir jo junginiai veikia nervų sistemą, todėl padidėjęs gyvsidabrio kiekis gali sutrikdyti smegenų funkcijas ir sukelti drebulį, dirglumą, atminties problemas ir klausos ar regėjimo pokyčius. Gyvsidabrio poveikis nėščioms moterims gali atsiliepti vaisiui. Palikuoniams gali pasireikšti protinis atsilikimas, smegenėlių pažeidimai, primityvių refleksų sutrikimai, apsigimimai ir kitos anomalijos.
PESTICIDAI
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sudarė tarptautinę cheminės saugos programą, į kurią įtraukė dešimt pačių pavojingiausių cheminių medžiagų, kurių sąraše yra ir pesticidai. Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai metams bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi. Apsinuodijus būdingas galvos skausmas, svaigulys; krūtinės paširdžio srities ir galūnių skausmai; pykinimas, vėmimas. Sunkiais atvejais atsiranda kūno temperatūros pakilimas, dusulys, traukuliai, sąmonės praradimas, komos išsivystymas. Pesticidai ypač veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą, ardo hormonus ir sukelia daug vėžinių susirgimų. Nustatyta, kad pesticidai, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti apsigimimus bei sutrikdyti normalius apvaisinimo procesus. Gali būti leukemijos, mielomos, sarkomos, smegenų auglių, kasos, krūties, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio priežastimi.
NITRATAI
Lietuvoje aktuali šulinių vandens problema – nitratai, kurie gali būti toksiški žmogaus organizmui. Toksinis nitratų poveikis žmogui atsiranda, kai žmogaus organizme nitratai virsta į nitritus. Įprastai plaučiuose deguonį prisijungia ir į organizmo audinius išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas, o nitritai organizme prisijungę prie hemoglobino sudaro junginį methemoglobiną, kuris negali pernešti deguonies į audinius, tada vystosi deguonies stygius (hipoksija). Nitritai labai pavojingi kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, besilaukiančioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
ARSENAS
Arseno kiekis geriamajame vandenyje negali viršyti 10 µg/l. Arsenas – linkęs organizme kauptis sunkusis metalas. Arseno poveikis gali sukelti ūmų arba lėtinį toksinį poveikį. Ūmus apsinuodijimas arsenu gali sunaikinti kraujagysles, virškinimo trakto audinius ir pakenkti širdžiai bei smegenims. Lėtinis arseno toksinis poveikis dažniausiai sukelia odos pigmentacijos pakitimus. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto. Veikdamas ilgą laiką priklausomai nuo poveikio lygio (kiekio) arsenas gali sukelti odos, nervų sistemos, inkstų, šlapimo pūslės, kepenų pakenkimus, virškinimo trakto veiklos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, vėžį.
Lėtinis poveikis pirmiausiai pastebimas odoje: atsiranda odos pigmentacijos pakitimai, odos pakenkimai, delnų ir pėdų hiperkeratozė (per didelis odos suragėjimas). Arsenas per placentą gali patekti į dar negimusio kūdikio organizmą, todėl nėščioms moterims nuolat geriant arsenu užterštą geriamąjį vandenį, gali pasireikšti vaisiaus augimo sutrikimai, padidėja persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo rizika. Arseno poveikis vaisiui gali padidinti kūdikių mirtingumą, o jo poveikis vaisiui ir vaikams ankstyvoje vaikystėje gali sąlygoti vaikų protinio vystymosi sulėtėjimą ir jaunų žmonių mirtį.
FLUORAS
Didžiausia leistina fluoro koncentracija kuri taikoma Lietuvoje yra 1,5 mg/l. Fluoridai gaunami su geriamuoju vandeniu veikia dantis ir kaulus (kai geriamajame vandenyje >1−10 mg/l). Didesnės fluoridų koncentracijos gali tapti dantų fluorozės priežastimi, dėl ypač didelės fluoridų koncentracijos gali išsivystyti skeleto fluorozė, dėl to galimi reumatiniai skausmai, nejudrumas stubure, padidėja kaulų trapumas, per daugelį metų gali išsivystyti osteoporozė ar osteosklerozė. Tyrimai atskleidė, kad fluoras neigiamai veikia endokrininę sistemą, silpnina kaulus ir sąnarius, skatina artrito ir vėžio atsiradimą, gali sukelti nevaisingumą, autizmą. Fluoras didelėmis koncentracijomis neigiamai veikia organizmo fermentus, stabdo jų aktyvumą, veikia ląstelę, imuninę sistemą. Manoma, kad fluoras didina ląstelinių membranų laidumą.